Utena – ne tik stambiosios pramonės, bet ir smulkiojo verslo centras

Pasak mero A. Katino, Utena – ne kurortas, o regiono centras, pramonės miestas, tad ir prioritetai skiriasi nuo kitų mažesnių miestų. „Mūsų ilgalaikė miesto strategija sudaryta iš trijų kriterijų – verslo, pramonės plėtros ir investicijų pritraukimo“, – aiškino jis.

Kaip teigė rajono savivaldybės meras, Utenos valdžia su verslu neturi ir niekada neturėjo didesnių nesutarimų, skirtingų požiūrių į miesto plėtrą ar kitus dalykus.

„Bendrų projektų įgyvendinimui priekaištų nėra – bendradarbiaujame ne tik liežuviu. Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis, tad visus iškilus, su verslu susijusius klausimus iškart sprendžiame“, – tikina A. Katinas ir pateikė konkretų verslo bei visuomenės bendradarbiavimo pavyzdį: Utenos „Rotary“ klubas, pastatęs užsiėmimų centrą beglobiams vaikams. Taip pat verslas remia ir sportą – vos 25 tūkst. gyventojų turintis miestas išugdė krepšinio komanda „Juventus“, šiuo metu rungtyniaujančią aukščiausioje lygoje.

Vis dėlto, diskusijoje iškilo klausimas, ar Utenos, kaip pramonės miesto, įvaizdis pakankamai patrauklus jaunimui ir potencialiems atvykėliams.

„Aišku, pramonė – svarbu. Vis dėlto, galbūt save pateikti reikia kiek kitaip. Šiandien kalbama, kad po 20-30 metų pasaulyje niekas nebešnekės apie 200 šalių – kalbės apie 600 miestų. Reikia fokusuotis į švietimą, nes tai – svarbiausias dalykas. Ne mažiau svarbu viešintis ir skleisti informaciją, kodėl Utenoje gyventi – gera“, – teigė „Topo centras“ generalinis direktorius Remigijus Štaras.

Pasak Utenos verslo informacijos centro direktorės Irinos Šeršniovos, miestas jau seniai nėra garsus vien stambiąja pramone – kiekvienais metais vis daugėja smulkių įmonių.

„Per 2019 m. buvo įsteigtos 63 įmonės. Didžioji dalis jų – smulkiosios ir vidutinės. Tačiau kuriant verslą žmonėms reikia pagalbos. Jie kreipiasi įvairiais klausimais – kartais verslininkai turi idėją, bet nežino, nuo ko pradėti. Mes padedame su pirmaisiais žingsniais: supažindiname su galima parama, konsultuojame dėl juridinio įteisinimo ir padedame įsikurti“, – teigė ji.

Utenos jaunimo informacijos centro vadovė Jurgita Grinienė pridūrė, kad jauni žmonės pirmuosius verslo edukacijos žingsnius pradeda dar mokyklose. „Dažnai jaunimui sudėtinga suprasti visą teisinę bazę. Tačiau mokyklose kuriasi daug mokomųjų bendrovių, pavyzdžiui, gimnazijoje veikia parduotuvė, kokteilių baras, kompiuterių taisykla. Tokius mini verslus pradėję dar būdami moksleiviais, vėliau juos išvysto į didesnius projektus, veikiančius už mokyklos ribų“, – tikino J. Grinienė.

Miesto privalumai – neišnaudotos galimybės ir neužpildytos nišos

Kepyklėlės „Vanilinis dangus“ bendraįkūrėjas Povilas Jankauskas tikina, kad grįžus iš emigracijos pradėti verslą būtent Utenoje paskatino maitinimo įstaigų trūkumas mieste. „Pagalvojome, kad trūksta šeimyninės, jaukios desertinės – juk tai populiaru tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Jautėme, kad tai Utenoje – neužpildyta niša ir mes tuo pasinaudojome. Nors, tiesą sakant, pradėję verslą, visiškai nieko apie jį nežinojome, tad įvairias kausimais labai padėjo įvairios savivaldybės programos ir verslo konsultacijos“, – pasakojo pašnekovas.

„Topo centro“ generalinis direktorius R. Štaras pateikė idėją, kaip Utenos miesto įvaizdis galėtų tapti dar patrauklesnis. Pasak jo, jaunus žmones būtų galime pritraukti kalbant apie tai, jog Utena – geriausiai vieta auginti vaikus ar geriausia vieta gyventi. Meras A. Katinas antrino, kad tokie ir yra savivaldybės siekiai – į miestą pritraukti kadaise pritraukti emigravusius, tačiau norinčius sugrįžti žmones. Vis dėlto, kol kas Utena – sparčiausiai Lietuvoje senstančio regiono dalis.

„Mums reikia žmonių. Kuo galėtume pritraukti potencialų gyventoją? Suteikdami visko, ko jam reikia – darbą, kokybiškas paslaugas, būstą ir bendruomenę. Tačiau reikia aiškiai skirti Vilnių nuo Utenos. Mes nesiekiame aplenkti Vilniaus. Vis dėlto, jeigu su kituose miestuose ar regionuose dirbančiais 59-iais merais negalima kalbėtis apie paramą būstui, nes tai savivaldybės pasirinkimas – skirti lėšas, ar ne, su manim – galima“, – apie Utenos privalumus kalbėjo meras.

Vis dėlto, Remigijus Štaras samprotavo, jog Utenos vizijai trūksta nuoseklumo ir pabrėžimo to, kas yra svarbiausia: „Man atrodo, kad dabar Utenoje viskas tinkama, viskas priimtina. Tačiau reikia prioritetų. Ar tai būtų švietimas, ar kažkokio konkretaus verslo pritraukimas. Galima pasirinkti, kokiai sričiai teiksime prioritetą, inicijuoti mokestinių lengvatų suteikimą, nekilnojamojo turto lengvatas – ir taip bet kokiai verslo sferai“, – sakė jis.

Verslininkas pridūrė, kad išvažiuoti žmogui būtina, kad vėliau norėtųsi ir grįžti. „Visus skatinu bent kartą gyvenime išvažiuoti ir pagyventi svetur bent kelis mėnesius ar metus. Tada atsitinka du geri dalykai. Visų pirma, žmogus viską mato plačiau, antra – pajunta begalinę meilę Lietuvai. Aš, pavyzdžiui, neatmetu galimybės, kad kažkada grįšiu gyventi į Uteną ar šalia jos“, – tikino R. Štaras.