Namuose padėtis, man atrodo, kritiška. Ant lempų ir aštrių kampų kabo kristalai. Morta perstumdė visus baldus pagal fengšui, sienoje iškirto skylę, nudrožė stačius stalo kampus ir labai abejoja, ar neužmūrijus tualeto durų. Mat pagal fengšui ši vieta yra didžiausio blogio irštva — sugeria gerąją namų energiją.
„Būtinai uždenk tualeto dangtį, tai neleis gerajai energijai išeiti per unitazą. Labai negerai, kai virtuvė yra įrengta šalia WC“, – moko ji mane. Pati jaučiu, kad tualetas skleidžia blogą energiją, nė fengšui nereikia. Ypač, jei kas nors atlieka didįjį reikalą, net oro gaivikliai nepadeda. O Morta ten padėjo rupios druskos indelį, kad sugertų visą blogį.
Esame tikri neišmanėliai: įrengdami tualetą ir vonią išleidžiame daugiausia lėšų, o pasirodo – tiesiog sukišame į blogą skylę. Tupykla turėtų būti kukli kaip mūsų protėvių – kur nors už kampo medinis namelis su išpjauta širdele – kad energija ir kvapas išeitų.
Morta niekaip negali ištekėti, o dėl to, aišku, kaltas jos miegamasis. Vos susiranda kavalierių, po savaitės jis dingsta tarsi Tvin Pykse. Taip yra todėl, jog Morta miegamajame laikė didelį veidrodį, kad jame gražiai atsispindėtų meilė. O fengšui žinovai teigia, kad būtent šie daiktai kalti dėl skyrybų ir neištikimybės. Neva prišaukia trečią asmenį.
Bet aš manau, kad pabudęs kavalierius pasibaido Mortos be makiažo. O jei pamato veidrodyje dar vieną Mortą be makiažo, tuoj pat ir pabėga. Taigi Morta vietoj veidrodžio pakabino paveikslą su bijūnais, padėjo porelę mandarininių ančių ir dviejų varlių skulptūrėles. Dėl poravimosi tikslo visų skulptūrėlių turi būti po dvi. Ant sienos ji ištapė baisų drakoną. Lietuvių pasakose jis ugnimi spjaudantis ir vagiantis princeses blogietis, o štai kinams – sėkmę nešantis padaras.
„Geriausia, kai namas iš trijų pusių apsuptas kalvų“, – tvirtina Morta. Iš kur gauti tų kalvų aplink namą? Gal tos kalvos reikalingos, kad priešai staiga neužpultų? Sakau Mortai: „Gal tu verčiau griovį prie savo daugiaaukščio namo įėjimo išsikask, kaip lietuviai kadaise darydavo, priešas eis ir įkris“.
„Manai, dėl didelio darbštumo suklestėjo Kinijos ekonomika? Todėl, kad jie miegojo, valgė, mylėjosi pagal fengšui. Net viryklė pagal fengšui yra parenkama atsižvelgiant į gyventojo gimimo datą. Sėkmę nulemia tinkami durų aukščio ir pločio matmenys. Visi namai ten pastatyti pagal fengšui“, – atšauna ji.
Morta nusiuntė Vilniaus merui knygutę apie fengšui, nes, jos nuomone, aštriadančiai dangoraižiai statomi nesilaikant kinų taisyklių. Mieste baigiama išnaikinti skverus, o jų vietoje, šalia senovinių pastatų, „visai ne į temą“ spraudžiama stiklinių monstrų.
Geriau įsižiūrėjusi pastebėjau, kad Mortos akys tapo siauresnės ir oda kiek gelstelėjo. Ji virto kine. „Verčiau būsiu turtinga ir laiminga kinė nei akla lietuvė be fengšui“, – sako Morta.
Pasižvalgiusi po internetą supratau, kad Mortos negalavimo atvejis nėra vienetinis. Žmonės blaškosi su kompasais po butus, kad sužinotų, kokioje vietoje statyti lovą. Kai kurie, turėję dvejetą iš geografijos, nemoka nustatyti šiaurės. Dauguma jų šventai tiki, kad dėl nesėkmių, ligų ar pinigų stygiaus drąsiai galima kaltinti blogai išdėstytus baldus ir kambarius ir netgi buto numerį. Jei skaičius 4 pagal fengšui reiškia mirtį, verčiau keltis į kitą butą.
Įvairių fengšui mokyklų išmintis ne visada sutampa ir netgi prieštarauja viena kitai. Nesusigaudantiems labai padeda paslauga: „Įrengsiu butą pagal fengšui“. Vis dėlto, ne vieno architekto nuomone, daugelis fengšui būsto tvarkymo taisyklių nepranoksta įprastų architektūros reikalavimų. Ypač keblu tiems, kurie bando pertvarkyti senus ankštus butus, suprojektuotus, rodos, taip, kad viskas lyg tyčia padaryta ne pagal fengšui.
Mačiau vieną „Simpsonų“ seriją apie fengšui. Kai senas kinas Simpsonų butą pertvarkė pagal savo taisykles, vaikai viską perstatė dar kartą, o fikuso vazone paslėpė panaudotas sauskelnes. Tėvai kinui sumokėjo nemažą sumą, už tai buvo ramūs, kad gyvenimas ūmiai pagerės. Ir jis pagerėjo.
Tiesą sakant, aklai sekame fengšui keistokais patarimais nė nenutuokdami, iš kur jo kojos dygsta. Senovės Kinijoje šia doktrina remtasi ieškant geriausių vietų mirusiems laidoti, kad būtų nubaidyti demonai. Tai niekas kitas, kaip dar viena magijos forma, dabar pavadinta mokslu, tapusi madinga ir išplitusi pasaulyje.
Ir nėra ko čia juoktis, jei klestintys pasaulio verslininkai, tokie kaip Donaldas Trumpas bei Holivudo žvaigždės, įsirengia namus pagal fengšui. Reikia manyti, tik fengšui jiems sukrovė turtus ir šlovę. Ir ko čia stebėtis, jei magijos taisyklių tvarkingai laikosi du aukštuosius baigę žmonės.
Kodėl vyras moterį praleidžia pro duris pirmą – todėl, kad urve gali būti tigras. Dabar šį vyrų savisaugos jausmą vadiname etiketu. Kadaise mūsų protėviai prieš medžioklę šokdavo ritualinį šokį, dabar mes, diplomuoti, pamatę juodą katiną, pasukame kitu keliu ir baldus perstumdome pagal fengšui – taip, tikėtina, prisiviliosime sėkmę ir laimę, tarsi ta palaidūnė nepriklausytų ir nuo mūsų pačių. Bet juk daug lengviau tikėti, kad laimę šmaukšt ir atneš drakonas, o ne savos pastangos ar talentas. Pakabinti varpelį lengviau nei dirbti.
Ir kam gi mums ta kiniška magija, jei turime savų laimės garantų: aitvarą, ant uodegos atnešantį laimę, ir arklio pasagą, prikaltą prie durų. Nuo seno žinome tai, kas parašyta fengšui vadovėliuose: nesėsk prie kampo, nes neištekėsi, bet prisėsk prieš kelionę, kad kelias nedulkėtų, nenaudok suskilusių indų bei aplūžusių daiktų. Namuose turi būti švaru, erdvu ir šviesu, netekėti čiaupai ir negirgždėti durys – šio principo visą gyvenimą laikėsi mano močiutė. „Švaros misija“ irgi liepė neužgriozti namų ir išsikuopti visus kampus.
Tai elementarios higienos taisyklės, paverstos mokslu, o kai kam – pelningu verslu. Kodėl tikime kinų filosofija, o ne, tarkim, indų ar čiukčių? Argi ne keista savo likimą patikėti drakonui? Kuo jis geresnis nei šventa karvė? Kodėl jų nelaikome namuose ar jos nesišlaisto gatvėmis? Kodėl nebrendame į nešvarią Nerį su drabužiais nusiplauti nuodėmių? Kodėl savo mirusiųjų nelaidojame piramidėse?
Iš sotaus gyvenimo vakariečiai apgraibomis ieško egzotikos: madingi guru ir vudu, kabala ir Tibeto vienuolynai. Kinai kuria naujausias technologijas, genetikos ir klonavimo institutus ir iš mūsų tyliai šaiposi, kad laikomės jų protėvių laidojimo taisyklių. Nes puikiai žino: kad ir kaip stengtųsi vakarų kultūros žmogus imituoti rytietišką išmintį, jo akys pasaulį visada matys kitaip. „Jie – žaidžiantys vaikai“, – sako kinai.
Po kaklu pasikabinau varpelį, kad supykęs dėl šio straipsnio drakonas manęs neprarytų. Dėl viso pikto.
