Panašu, kad vieną ramiausių Afganistane Goro provinciją jau pasiekia įvykių kaimyninėse Helmando ir Uruzgano provincijose atgarsiai. Čia kone kasdien vyksta sąjungininkų pajėgų ir talibų kovotojų susirėmimai.

Kaip neseniai Laisvosios Europos radijui pareiškė nepriklausomas gynybos ekspertas iš Londono Ianas Kempas, talibų suaktyvėjimas Afganistane susijęs su bandymais sumenkinti paramą NATO vadovaujamų Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) atėjimui į pietines šalies provincijas. Pasak jo, talibai siekia parodyti, kad NATO negalės čia ramiai veikti.

Iki šiol savo misiją Afganistano šiaurėje ir vakaruose vykdančios ISAF pajėgos pietinių šalies provincijų kontrolę turėtų perimti iki liepos pabaigos.

Praėjusių metų birželį pradėta lietuvių misija Afganistano centrinės dalies šiaurės vakaruose esančioje Goro provincijoje Lietuvoje vertinama nevienareikšmiškai. Misijos šalininkai teigia, kad tai - Lietuvos indėlis į tarptautinio saugumo užtikrinimą ir puikus Lietuvos karių profesionalumo patikrinimas. Tarptautinių misijų priešininkai teigia, kad Lietuva be reikalo kišasi į kitų valstybių reikalus ir rizikuoja savo karių gyvybėmis.

Prieš kelias savaites su Lietuvos Lauko pajėgų vado brigados generolo Arvydo Pociaus vadovaujama delegacija teko lankytis Afganistane. Tai buvo puiki proga patikrinti tiek vienų, tiek kitų argumentų tvirtumą ir savo akimis išvysti tai, kas iš tikrųjų vyksta šioje valstybėje.

  • “Sveiki atvykę į Mėnulį”
  • Lietuvių miestelis Afganistane
  • Lietuvos karių pagalba – vaikų namams ir ligoninei
  • MLOT – provincijos nuotaikų tyrėjai
  • Jam minaretas – vienas įspūdingiausių statinių Afganistane
  • Civilinių projektų poreikis

    “Sveiki atvykę į Mėnulį”

    Italų pilotuojamas lėktuvas C-130 iš amerikiečių Bagramo karinės oro bazės netoli Kabulo iki Goro provincijos skrenda apie valandą. Ekipažo paslaugiai išdalinti ausų kištukai padeda bent šiek tiek “prislopinti” lėktuvo variklių gausmą. Kai kurie kariai triukšmo problemą sprendžia užsidėję ausines ir klausydamiesi iš savo MP3 grotuvų sklindančių melodijų.

    Nepatyręs keleivis skrisdamas kariniu lėktuvu jaučiasi tarsi paauglystėje adrenalino fanatikus traukusiuose čekiškuose atrakcionuose - neaiškios paskirties įrengimų prigrūstą gamyklos salę primenantis salonas, neįprastas susėdimas (vienas priešais kitą išilgai lėktuvo), staigūs trūktelėjimai ir pagreitėjimai prieš pakylant, kurtinantis variklių gausmas. Kad esi ne atrakcione, o pavojingame regione skrendančiame lėktuve, primena tik reikalavimas beveik viso skrydžio metu dėvėti neperšaunamą liemenę ir šalmą.

    “Sveiki atvykę į Mėnulį” (Welcome to the Moon) - sveikina užrašas emblemose ant mus pasitinkančių antrosios Goro provincijos atkūrimo grupės karių uniformų. Hindukušo kalnų masyve besidriekiančios, provincijos kalnuotas, akmeningas ir smarkiai raižytas reljefas, iš tiesų šiek tiek primena Mėnulį.

    Beveik du kartus už Lietuvą mažesnėje teritorijoje (36,4 tūkst. kvadratinių kilometrų) gyvena daugiau nei 630 tūkstančių žmonių. Didžiausią dalį gyventojų (apie 60 procentų) sudaro aimakų etninės grupės atstovai. Provincijoje taip pat gyvena 25 proc. tadžikų ir 15 proc. hazarų. Dauguma gyventojų yra musulmonai šiitai.

    350 kilometrų į vakarus nuo Kabulo esančioje provincijos sostinėje ir didžiausiame mieste Čagčarane gyvena daugiau nei 97 tūkst. gyventojų.

    12 amžiuje, valdant Goridų dinastijai, Goras buvo gana klestintis regionas. 1221 metais jį perėmė Čingischano vadovaujamos mongolų gentys. Goras ėmė nykti, didelė gyventojų buvo išžudyta.

    Provincija iki šiol yra vienas skurdžiausių Afganistano regionų su silpnai išvystyta kelių infrastruktūra. Gore priskaičiuojama 4 pagrindiniai ir daugiau šimtas mažesnių savo bendruomenėms vadovaujančių karo vadų.

    Lietuvių miestelis Afganistane

    Čagčarane įsikūrusi Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės stovykla - tai didelis palapinių miestelis, kuriame vienu metu gyvena daugiau nei 200 žmonių. Gegužės viduryje čia apsigyveno trečioji provincijos atkūrimo grupė (PAG-3), kurią sudaro daugiau nei 120 Lietuvos karių kontingentas. Lietuvių vadovaujamoje misijoje taip pat dalyvauja danų, islandų ir kroatų mobiliosios ryšio ir stebėjimo grupės (MLOT).

    Stovyklos priežiūra, jos aprūpinimas ir tinkamų karių gyvenimo sąlygų užtikrinimas patikėtas Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijai KBR ("Kellogg, Brown and Root"). Keliasdešimt KBR darbuotojų atsakingi už stovyklos infrastruktūros priežiūrą, vandens tiekimą, maisto tiekimą ir gaminimą bei tuos darbus, kuriuos miestuose paprastai atlieka komunalinės tarnybos.

    KBR yra korporacijos “Halliburton”, kuriai anksčiau vadovavo dabartinis JAV viceprezidentas Dickas Cheney, padalinys. Kompanija yra laimėjusi keletą daugiamilijoninių kontraktų karinių bazių priežiūrai, logistinėms operacijoms ir atstatymo darbams Irake bei Afganistane.

    Čagčarano oro uoste besileidžiantys KBR lėktuvai nuolat papildo stovyklos maisto bei geriamojo vandens atsargas. Per pusryčius, pietus ir vakarienę valgykloje stovyklos gyventojai gali rinktis iš kelių patiekalų. Valgiaraštyje dominuoja įvairūs kepsniai, meksikiečių virtuvės patiekalai, troškiniai. Kariai taip pat gali atsigaivinti vaisvandeniais, ledais ir vaisiais.

    Kariai pasakojo pasiilgstantys lietuviško maisto. Štai vienas MLOT ekipažas savo kolegas vaišino iš Čagčarane pirktų bulvių pagamintais cepelinais, o per Užgavėnių šventę stovykloje kariai skanavo blynų.

    Stovykloje užtikrinamos geros karių gyvenimo ir buitinės sąlygos. Prausyklose ir dušuose yra tiek karšto, tiek šalto vandens. Stovyklos teritorijoje yra keliolika kilnojamųjų tualetų. Norintys išsiskalbti drabužius kariai, gali pasinaudoti KBR skalbyklos paslaugomis.

    Įvairius darbus tiek stovykloje, tiek už jos ribų taip pat atlieka keliasdešimt vietos gyventojų. Pavyzdžiui, išorinė stovyklos apsauga yra patikėta iš vietinių vyrų sudarytam būriui. Bendrauti su provincijos gyventojais Lietuvos kariams padeda anglų kalbą mokantys vietiniai vertėjai. Didelis Afganistano mastais atlyginimas vilioja ne vieną ir darbas stovykloje laikomas prestižiniu.

    Kariai gyvena elektra ir oro kondicionieriais aprūpintose palapinėse. Visiška tyla - vienas iš tų dalykų, kurių pasigendi gyvendamas karinėse stovyklose. Beveik be perstojo veikiančių generatorių garsas yra nuolatinis miego palapinėje palydovas.

    Atskirose palapinėse dirba Taktinis operacijų centras, Lietuvos specialioji misija Afganistane, ligoninė bei kiti PAG padaliniai. Stovykloje įrengtos ir kelios užpuolimo atveju karius turinčios apsaugoti slėptuvės (“shelteriai”). Laimei, jais kol kas teko pasinaudoti tik kartą, kai gegužės viduryje stovykla buvo apšaudyta raketomis.

    Laisvu nuo tarnybos metu kariai gali apsilankyti stovykloje esančiame klube – jame galima pažaisti rusišką biliardą, žiūrėti televizorių. Ypatingomis progomis klube esančiame bare galima įsigyti alaus.

    Stovykloje yra ir nuolat gausėjanti biblioteka. Jau tampa tradicija, kad stovykloje apsilankę žmonės palieka čia savo atsivežtas knygas. PAG-2 tarnybos metu karo kapelionas kiekvieną sekmadienį aukodavo šv. Mišias.

    Neužmirštama stovykloje ir antroji lietuvių religija krepšinis. Pasistatę krepšinio stovus lietuviai varžybas retkarčiais rengia ant sraigtasparnių nusileidimo aikštelės.

    Specialioje palapinėje yra įrengti du telefonai ir interneto ryšiu aprūpinti kompiuteriai, todėl kariai turi galimybę nuolat palaikyti ryšį su savo artimaisiais. Kiekvieną mėnesį kariai turi tam tikrą pinigų limitą skambučiams telefonu į Lietuvą.

    Bevielis interneto ryšys veikia beveik visoje stovyklos teritorijoje, todėl nešiojamuosius kompiuterius turintys kariai gali siųsti elektroninius laiškus artimiesiems neišeidami iš savo palapinių. Beje, visai neseniai PAG-3 tarnaujantys kariai pirmą kartą surengtos vaizdo konferencijos metu turėjo galimybę bent trumpam pabendrauti su savo artimaisiais.

    Viena iš laisvalaikio pramogų - filmų peržiūra. Piratinių DVD diskų galima įsigyti iš vietos prekeivių kiekvieną sekmadienį stovyklos teritorijoje vykstančiame turguje. Už DVD diską, kuriame sutalpinta nuo dviejų iki trijų filmų, prašoma dviejų dolerių.

    Keli prekeiviai turguje siūlo kilimų, įvairių suvenyrų, senovinių ginklų.

    Yra ir prekių, specialiai pagamintų lietuviams. Už skarelę, ant kurios išsiuvinėtos Lietuvos ir Afganistano vėliavos bei užrašas “PRT Chagcharan”, prekeiviai prašo 5 dolerių.

    Kaip ir bet kuriame kitame Rytų kraštuose esančiame turguje, čia būtina derėtis. Tiesa, žinovai tvirtina, kad kainos čia dėl mažos konkurencijos yra pernelyg didelės. Pavyzdžiui, Kabule tas pačias prekes galima nusipirkti daug pigiau.

    Lietuvos karių pagalba – vaikų namams ir ligoninei

    ISAF sudėtyje esanti Lietuvos vadovaujama provincijos atkūrimo grupė savo misiją Goro provincijoje pradėjo praėjusių metų birželį. Pagrindiniai misijos tikslai - padėti kurti saugia aplinką provincijoje, užtikrinti gerus centrinės valdžios santykius su vietos lyderiais, sudaryti geras sąlygas provincijai atkurti.

    Lietuvos kariai Čagčarane padeda vienintelei provincijos ligoninei ir našlaičių namams, vietos mokykloms.

    Čagčarano vaikų namai - vieta, kur lietuvius, atrodo, tikrai gerbia. “Lithuania – very good” - regis, nuoširdžiai kartoja tiek vaikai, tiek mokytojai. Už lietuvių lėšas sutvarkyti langai ir durys, vaikus stengiamasi aprūpinti būtiniausiais mokykliniais reikmenimis. Viena iš opiausių problemų – reikiamų vadovėlių trūkumas, sako našlaičių namų darbuotojai. Lietuvos atstovai pažada pasidomėti galimybėmis spausdinti juos mūsų šalyje.

    Našlaičių namuose gyvena keli šimtai vaikų – dalis jų visiški našlaičiai, dalis iš nepasiturinčių ir savo vaikų negalinčių išlaikyti šeimų. Gyvenimas čia jiems yra galimybė gauti maisto ir žinių. Vietiniai vaikai labai mėgsta fotografuotis ir Lietuvos sausumos pajėgų vado padalintos Krašto apsaugos ministerijos fotografo Alfredo Pliadžio prieš daugiau nei pusmetį čia darytos nuotraukos sukelia daug džiaugsmo mažiesiems našlaičių namų gyventojams.

    Provincijos atkūrimo grupėje tarnaujantys Lietuvos karo medikai yra pasirengę pagelbėti tiek kariams, tiek vietos gyventojams. Stovykloje esančiame medicinos punkte yra įrengta operacinė, odontologo kabinetas.

    Lietuviai nuolat padeda Čagčarane įsikūrusiai vienintelei Goro provincijoje ligoninei – konsultuoja vietos medikus, apžiūri ligonius, dalyvauja operacijose rengia mokymus, padeda medikamentais. Prieš mėnesį ligoninei buvo padovanotas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas.

    Šiuo metu Goro provincijos ligoninėje dirba 11 medikų. Visoje provincijoje yra keliolika medicinos punktų. Tačiau jie dažniausiai gali suteikti tik minimalią pagalbą pacientams ir ligoniai būna siunčiami į Čagčaraną. Opiausia kol kas problema - sunkiai sergančių ligonių atgabenimas iš tolimiausių provincijos kampelių. Tai ypač sudėtinga žiemą, kai daugelis kelių tampa beveik neįveikiami.

    Lietuvos kariai taip pat perima vietos gyventojų atneštus ginklus, padeda sunaikinti aptiktus sprogmenis. Per pusmetį PAG-2 kariai atliko 75 sprogmenų naikinimo procedūras ir sunaikino 2,3 tūkst. sprogmenų bei apie 12 tūkst. kg šaudmenų.

    MLOT – provincijos nuotaikų tyrėjai

    Vienas svarbiausių misijos darbų tenka lietuvių, danų, islandų ir kroatų mobiliosioms ryšio ir stebėjimo grupėms. Bendraudamos su vietos gyventojais, jos renka duomenis apie jų poreikius, apie genčių vadų tarpusavio santykius ir galimai turimus ginklus, taip pat kitą provincijos atkūrimui ir saugumo užtikrinimui būtiną informaciją.

    MLOT kariams netgi rekomenduojama auginti barzdas, kad būtų lengviau rasti bendrą kalbą su vietos gyventojais. Barzda Afganistane – vyriškumo ir išminties simbolis. Ją nešiojantis ir vyresnio amžiaus vyras visada lengviau ras bendrą kalbą su vietos bendruomenių seniūnais.

    MLOT grupėms, bendraujant su vietos gyventojais, talkina anglų kalbą mokantys vietiniai vertėjai. Norint pasiekti atokiausius provincijos rajonus, MLOTų patruliavimo misijos trunka ir iki 6 dienų. Tai visų pirma susiję su menkai išvystytais vietos keliais. Vidutinis greitis čia siekia 20-30 kilometrų per valandą. Žiemą keliai čia tampa beveik neišvažiuojami ir Lietuvos kariams tekdavo tikrąja to žodžio prasme patiems prasikasti kelią.

    Lietuvos kariai patruliuoja visureigiais “Toyota Land Cruiser”. Puikiai sunkiai pravažiuojamas vietas įveikiantys šie automobiliai yra populiariausi visureigiai tiek Jungtinių Tautų, tiek NATO taikdariškose operacijose. Pasak kariškių, važiuojant vietos keliais per patruliavimo misiją kartais tenka pakeisti net 5-6 pradurtas visureigio padangas. Jos restauruojamos čia pat – pas vietos gyventojus.

    Kartu su mobiliosios stebėjimo ir ryšio grupės ir Apsaugos kuopos kariais man teko dalyvauti dviejų dienų patrulyje į Goro provincijos Dolina rajoną. 150 kilometrų iki visame Afganistane garsaus Jam minareto mūsų automobilių kolona vyko aštuonias valandas. Vidutinis greitis – 20 kilometrų per valandą.

    Kartu tai buvo galimybė patikrinti neseniai iš Lietuvos į provinciją atgabentų naujųjų šarvuotų HMMWV automobilių galimybes aukštikalnių sąlygomis. Šiais stambaus kalibro kulkosvaidžiais ir granatsvaidžiais, apginkluotais automobiliais važinėja PAG Apsaugos kuopos kariai.

    Kelionė Goro provincija yra ypatingas išbandymas vairuotojams. Akmenuoti siaurais kalnų tarpekliais vingiuojantys keliai, pakelėse besiganantys ir nežinia iš kur ant kelio atsiradę gyvūnai, priešais ant asilų jojantys ar ant motociklų atlekiantys vietos gyventojai – visa tai reikalauja iš vairuotojo ypatingos koncentracijos.

    Pakelėse sutikti vietos gyventojai patys moja arba visada atsako į pravažiuojančių kariškių pasveikinimą. Kol kas afganistaniečiai ir lietuviai čia su sugyvena taikiai ir Lietuvos karių autoritetas yra nemažas. Ypač pravažiuojanti kolona pradžiugina vaikus – atvykėlius čia mato retai ir kiekviename kaimelyje visureigiai su NATO ir Lietuvos vėliavėlėmis yra nemenkas įvykis. Dar labiau simpatijas sustiprina karių padalinti saldainiai.

    Pakelėse – skurdi augmenija ir negausus vietinės gyvūnijos pasaulis. Žaliuojančias pievas ir medžius galima išvysti tik upių slėniuose.

    Kalnuose ganosi avys, pakelėse augalus skabo kupranugariai, pro šalį pratipena su savo šeimininkais keliaujantys asiliukai. Vienintelis dalykas sukėlęs net mūsų vertėjo nuostabą - kalnuotame kelyje sutiktas vėžlys. Vėžlio Afganistane trečią dešimtį pradėjęs mūsų vertėjas sako dar niekuomet nematęs.

    Jam minaretas – vienas įspūdingiausių statinių Afganistane

    Pavakare mūsų kolona pasiekia vieną įspūdingiausių statinių Afganistane – kalnų apsuptą Jam minaretą. 12 amžiuje pastatytas 65 metrų aukščio minaretas atlaikė žemės drebėjimus, karus ir Čingischano vadovaujamų genčių siautėjimą.

    Šalia Jam Rud upės esantis statinys yra antras pagal didį pasaulyje iš plytų pastatytas minaretas. Iki 1950 metų apie jo egzistavimą Vakaruose nebuvo žinoma.

    Jam minaretas buvo pirmasis objektas Afganistane įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo objektų sąrašą. Jis taip pat yra sąraše objektų, kuriems gresia sunykimo pavojus. Praėjusią vasarą čia lankėsi Pizos bokšto sutvirtinimo darbuose dalyvavusio italų architekto Andrea Bruno vadovaujama UNESCO ekspertų grupė. Jie parengė planus, kaip sutvirtinti minaretą ir apsaugoti jį nuo griūties. Vienintelė problema, kurią reikia išspręsti, kaip sunkiai įveikiamais keliais ir siaurais tarprekliais atgabenti sutvirtinimo darbams reikalingą įrangą. Tikimasi, kad ją būtų galima atskraidinti kariniais sraigtasparniais.

    Prie pat minareto įrengtas UNESCO lėšomis pastatytas Goro provincijos mastais gan prašmatnus viešbutis, ant kurio kaba užrašas darkyta anglų kalba, draudžiantis į vidų įsinešti ginklus. Užrašas, matyt, kabo neatsitiktinai. Kol kas šią sunkiai pasiekiamą vietą dažniau aplanko kariškiai, nei turistai.

    Civilinių projektų poreikis

    Lankydamasis Afganistane Lietuvos lauko pajėgų vadas Arvydas Pocius DELFI sakė, kad Lietuva Afganistane sėkmingai įgyvendina įvairius projektus, prisideda prie saugumo provincijoje stiprinimo ir savo nuveiktais darbais įgijo vietos gyventojų pagarbą ir pasitikėjimą.

    „Tai, kad šalia bazės kyla nauji vietos gyventojų gyvenamieji namai, rodo, kad žmonės mumis pasitiki”, - sako Lauko pajėgų vadas.

    A.Pocius sakė Afganistane galėjęs dar kartą įsitikinti Lietuvos karių profesionalumu. „Tai yra didžiulė patirtis Lietuvos kariams čia pabūti, patikrinti save ir savo žinias“, - teigė jis.

    Pasak jo, viena iš šios misijos užduočių jau įvykdyta - užmegzti dalykiški santykiai su vietos valdžios atstovais, surinkta informacija apie vietos gyventojų poreikius. Dabar, jo manymu, reikia į Lietuvos vadovaujamą Goro provincijos atkūrimo darbą pritraukti ir kitas, civilines institucijas, kurios galėtų vykdyti ūkio atkūrimo darbus ir įvairias socialines programas.

    Palaipsniui plečiamas įvairius pagalbos projektus koordinuojantis civilinis misijos komponentas. Vadovavimą Čagčarane įsteigtai Lietuvos specialiajai misijai prieš porą savaičių perėmė nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Gediminas Šerkšnys, prieš mėnesį darbą pradėjo Krašto apsaugos ministerijos deleguotas jo pavaduotojas.

    Specialioji misija padeda atkurti provincijos valdžią, policiją ir teisingumo sistemą, pritraukia donorų lėšas, padeda rengti paramos provincijai projektus. Kartu su Specialiąja misija dirba JAV ir Islandijos diplomatai.

    Pasak Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos, šiais metais Lietuva Goro provincijai skyrė 140 tūkst. Šios lėšos bus panaudotos vietos savivaldos tarnautojų mokymui, provincijos sveikatos apsaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir kitiems projektams.

    Iki šiol į Goro provinciją Lietuva pritraukė daugiau nei 3 mln. litų paramos lėšų.

    Foto: DELFI

    Nuo PAG veiklos pradžios Goro provincijoje iš viso pradėta daugiau nei šimtas ilgalaikių projektų, kurių bendra vertė – daugiau nei 9 mln. JAV dolerių. Projektai finansuojami daugiausiai Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinio vystymo agentūros USAID lėšomis.

    Jais siekiama pagerinti kelių bei tiltų būklę, padėti vietos gyventojams sveikatos, žemės ūkio, švietimo, vandens tiekimo ir kitose srityse. Per penkiasdešimt šių projektų jau yra baigti.