Vaistinių augalų lysvė

Kiekvienas save gerbiantis sodininkas turi bent vieną augalą "nuo visų ligų". Vienas giriasi baltažiedžiu raudonėliu, kitas po obelimi augina ženšenį, o trečias tik ranką iškėlęs pasiekia debesylo viršūnę. Nors šie augalai savotiškai gražūs, niekas jų nesodina tarp rožių. Be reikalo! Kai kuriuos galima drąsiai įkurdinti alpinariume, papuošti jais tvenkinio pakrantę, apželdinti suoliuką arba pasodinti ryškią, kvapnią sudėtinę lysvę (miksborderį) - puikų sodo akcentą!

Kad lysvė būtų ne tik graži, bet ir naudinga, sodinkite tik tuos augalus, kurie gydo jūsų šeimą kamuojančius negalavimus. Vienam žmogui reikės 2-3 rūšių augalų. Jeigu tėtį kamuoja prasta kepenų veikla, pasodinkite tulžį varančių ir kepenų darbą gerinančių augalų, pavargusiai ir nervingai mamai - raminančių žolių. Ligų profilaktikai, sveikatos stiprinimui kasdien geriama vis kitų vaistinių augalų arbata. Nerekomenduojama vienos rūšies augalą vartoti ilgai.

Geriausia sudaryti augalų sarašėlį, paskui suskirstyti juos pagal žiedų bei lapų spalvas, aukštį ir žydėjimo laiką. Kad lysvę visą vasarą puoštų žiedai, peržydėjusius arba žydėti įpusėjusius augalus turi pakeisti kiti, kurių žiedai dar tik pradeda skleistis.

Aukščiausi ir vešlūs augalai lysvėje sodinami toliausiai, kiliminiai - arčiausiai tako, suoliuko ar kitos vietos, kur gėlyną patogu stebėti ar jis gerai matomas. Stambūs augalai sodinami pavieniui, smulkūs - didesnėmis arba mažesnėmis grupėmis. Daugiamečiai derinami su vienmečiais.

Vaistinių augalų lysvės pavyzdys.

1.Plačialapis gyslotis (tinka ir raudonlapis).
2. Paprastasis čiobrelis.
3. Trispalvė našlaitė.
4. Storlapė bergenija.
5. Paprastoji jonažolė.
6. Tikroji levanda.
7. Vaistinė melisa.
8. Didysis debesylas.
9. Rausvažiedė ežiuolė.
10. Sibirinis bijūnas.
11. Vaistinė svilarožė

Storlapių bergenijų lapus, peržiemojusius po sniegu, Altajaus gyventojai vartoja vietoje paprastų arbatžolių. Tai vadinamoji mongolų arba Čagiro arbata. Ji turi priešuždegiminių, antimikrobinių savybių, valo organizmą.

Taurieji bobramuniai arba Romos ramunėlės padeda įveikti stresą, ramina, gydo uždegimus. Arbatai tinka žiedynai. Čiobrelių arbatos saugo nuo kvėpavimo takų ligų, lengvina atsikosėjimą, dezinfekuoja ir naikina mikrobus. Jeigu nemėgstate čiobrelių arbatos, užplikykite žiedų ir pakvėpuokite garų.

Kalniniai ir darželiniai dašiai gelbsti nuo skrandžio spazmų, dezinfekuoja žarnyną, skatina prakaitavimą ir šlapimo išsiskyrimą. Gysločiai stabdo kraujavimą, gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą. Juozažolės stiprina organizmą, gerina virškinimą, normalizuoja nervų sistemos veiklą. Jonažolės padeda įveikti depresiją, gelbsti nuo skausmo ir spazmų. Panašiai veikia ir kraujažolės, tik jos negydo depresijos, bet stabdo kraujavimą ir gerina medžiagų apykaitą. Levandos netinka žmonėms su padidėjusiu kraujospūdžiu. Padeda įveikti depresiją, ramina, dezinfekuoja, gerina virškinimą ir kraujotaką.

Medetkos gerai gydo žaizdas, dezinfekuoja, gerina tulžies veiklą. Melisos ramina nervus, stiprina organizmą, dezinfekuoja. Trispalvės našlaitės žolė skatina prakaitavimą ir šlapimo išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą. Pavasarinių raktažolių lapai pavasarį dedami į salotas, turi labai daug vitamino C. Žiedai ramina nervus. Raudonėlis užmuša įvairius mikrobus, įveikia grybelį, ramina nervus, gerina virškinimą.

Rausvoji rodiolė ypač gerai tonizuoja, gerina medžiagų apykaitą ir normalizuoja nervų sistemos darbą. Serenčių žiedų ir lapų arbata ramina, sidabražolių, atvirkščiai, tonizuoja, gelbsti nuo streso. Vaistinis šalavijas mažina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą, stabdo kraujavimą, gelbsti nuo skausmo ir spazmų. Spiritiniu debesylo ekstraktu naikinami mikrobai, vandeniniu - vabzdžiai. Sibirinių bijūnų spiritinė tinktūra gelbsti nuo nemigos.