Dabar nuo tos dienos, kai Timas gavo pirmąjį kompiuterį, jau praėjo 12 metų. 21-erių jaunuolis pasakoja per parą žaisdavęs po 20 valandų. Jis įsitraukdavo į kruvinus karinius, o kartais - neonacistinius žaidimus.
"Šaudyti į žmones, taikytis jiems į galvas, įvažiuoti į jų namus tanku... tokia buvo mano realybė. Netgi dabar, kai matau vairasvirtę, man nagai niežti", - penktadienį, praėjus mėnesiui po gydymosi klinikoje "Smith and Jones", sakė jaunuolis.
Iš Olandijos viduryje esančio Utrechto miesto atvykęs Timas pamena, kad norėdamas palaikyti "formą", įjunko į kvaišalus: "Kokainas, ekstazis, hašišas - aš išbandžiau visų rūšių narkotikus".
"Kasdien kartodavosi tas pats ritualas: rytą atsikeliu ir einu ieškoti narkotikų. Grįžtu apie 11 val. ir sėdžiu prie kompiuterio iki keturių ryto, - sako vaikinas. - Mano kambarys virto šiukšlynu: užuolaidos užtrauktos, visur mėtosi picos dėžutės, tušti buteliai ir užkandžių pakuotės... Žaisdamas net nesikeldavau nueiti į tualetą, o šlapindavausi į butelį".
Vis baisesni Timo agresijos protrūkiai baugino vaikino tėvus. 139 kilogramus sveriantis vyrukas buvo per didelis ir per stiprus, kad šie įstengtų jam pasipriešinti. "Gavau profesinio mokslo diplomą, bet į pamokas niekada nėjau. Namų darbus už mane ruošė tėvai", - neslepia Timas.
Galiausiai prieš mėnesį tėvai pareiškė: "Užteks!".
"Jie man pasakė: "Arba klinika, arba mes tave grūdam lauk". Vaikinas pasirinko kliniką ir tapo pirmuoju nuo kompiuterinių žaidimų priklausomu pacientu, patekusiu "Smith and Jones" globon.
"Per priėmimo pokalbį pasakiau, kad šiąnakt jis liks čia, o jis paklausė: "Ar galiu pasilikti savo "Game Boy"?" - prisimena Amsterdamo klinikos įkūrėjas amerikietis Keithas Bakkeris (Keitas Bakeris). "Game Boy" yra bendrovės "Nintendo" gaminamas nešiojamasis kompiuterinis žaidimas.
Amerikiečio įkurtoje klinikoje taip pat gydomi alkoholikai, narkomanai ir bulimikai. Dauguma K.Bakkerio klientų - užsieniečiai. Gydymas nepigus, tačiau kiek tiksliai kainuoja, klinika "Smith and Jones" neatskleidžia. Pasak jų, tai priklauso nuo kliento pajamų.
Priklausomų asmenų reabilitacijos kursas atrodo taip: iš ryto - pusvalandis meditacijos, paskui treniruotė, o vakare - svarbiausi, ilgai trunkantys grupinės terapijos užsiėmimai bei privalomi susirinkimai.
Klientai kasdien turi aptarti savo priklausomybės problemas su asmeniniu instruktoriumi arba psichologu. "Maždaug prieš pusantrų metų priklausomų nuo žaidimų asmenų ėmė staigiai daugėti. Man tai buvo visiškai nauja, - naujienų agentūrai AFP sakė K.Bakkeris. - Jauniausiam mūsų pacientui buvo vos šešeri".
Šie žmonės "nepajėgia ar nesugeba valdyti savęs ir savo gyvenimo", aiškino Stevenas Noelis-Hillas, pats buvęs priklausomas nuo azartinių lošimų, o dabar dirbantis Timo instruktoriumi.
"Tie vaikai nelaimingi mokykloje, nepatenkinti savimi ir savo gyvenimu. Sritis, kurią jie gali valdyti, - tai pasaulis ekrane, tada jie gali tapti Dievu", - teigė jis.
Vienas didžiausių priklausomiems nuo žaidimų žmonėms kylančių sunkumų yra tas, kad ir po gydymo kurso jiems teks visą likusį gyvenimą naudotis kompiuteriu, kadangi visuomenė tampa vis labiau priklausoma nuo kompiuterinių technologijų, pridūrė S.Noelis-Hillas.
Pasibaigus moksleivių vasaros atostogoms, klinika pradės rengti specialius popamokinius kursus nuo žaidimų priklausomiems Amsterdamo mokyklų auklėtiniams.
Liepą klinikoje gydysis 15 priklausomų jaunuolių grupė, dauguma jų bus iš Jungtinių Valstijų.
"Mes surengsime stovyklą, pastatysime ją miške ir gamtoje. Pagrindinė užduotis - ugdyti komandinę dvasią, kad jiems nereikėtų bėgti į fantazijų pasaulį, - aiškino S.Noelis-Hillas. - Tai bus sunku. Jie čia nenori būti, o jų viduje - daugybė pykčio".