Prieš kelias dienas N.Medutytė laikė visuotinės literatūros egzaminą.
Šį kursą visą semestrą dėstė Ž.Sidabraitė.
Studentė neneigė, jog paskaitų nelankė, nes ji dar studijuoja ir Vilniuje. „Bet rašiau papildomų darbų, domėjausi, ką reikia padaryti, kad dėl praleistų paskaitų nenukentėtų mano pažymys“, - sakė N.Medutytė.
Tačiau dėstytoja Ž.Sidabraitė teigė, kad studentė net nežinojo jos pavardės. Ant vokų, kuriuose atsiųsdavo referatus, ji užrašydavo kitą pavardę.
Ž.Sidabraitės teigimu, Neringa ne tik nerašė papildomų darbų, bet ir privalomų ji parašė mažiau nei kiti.
Egzaminas vyko žodžiu. Tačiau, anot Neringos, jai vos pradėjus atsakinėti, dėstytoja nutraukė kalbą ir liepė mintis dėstyti raštu.
„Egzamino vertinimo sistema man buvo taikoma kitokia nei kurso draugams. Mano atsakymus įvertino penketu. Likus dviese kabinete, ji manęs paklausė, kodėl nelankiau paskaitų. Sakiau, jog man brangu atvažiuoti. Tuomet dėstytoja ir prasitarė, kad jei noriu kalbėti apie pinigus, galime pakalbėti. Po tokių žodžių dar kartą paklausiau, ar mano pažymys yra penki. Ji patvirtino. Tada susirinkau daiktus ir išėjau, nes dėl tokių kalbų sutrikau“, - kalbėjo studentė.
Ji kitus šios sesijos egzaminus išlaikė aukščiausiais balais. Mergina visus metus nemokėjo už mokslą. Tačiau gautas penketas „numuš“ jos pažymių vidurkį ir studentė „iškris“ į mokamą vietą.
Įrašė pokalbį
Dėstytoja Ž.Sidabraitė nežinojo, jog Neringa į egzaminą atėjo turėdama įjungtą diktofoną.
Apie įrašytą pokalbį mergina iš pradžių nesakė ir „Klaipėdos“ žurnalistams.
Vėliau ji pripažino, kad tik įrašas gali įrodyti, jog dėstytoja neva buvo nesąžininga.
„Apie įrašomą mūsų pokalbį sužinojau tik tada, kai paskambino studentės mama, prisistačiusi, jog skambina iš Vidaus reikalų ministerijos. Ji pranešė, kad egzistuoja įrašas, įrodantis kalbas apie pinigus. Dar po kelių dienų vakare skambino N.Medutytės pusbroliu prisistatęs žmogus. Jis siūlė susitikti. Pavargau nuo šantažo“, - neslėpė dėstytoja.
Ji teigė neva egzistuojančio įrašo visiškai nebijanti.
„Priešingai, labai norėčiau jo paklausyti. Bet dalyvaujant pareigūnams. Net nesapnavau, kad kada nors teks išgyventi tokią skaudžią patirtį ir kaltinimus“, - sakė Ž.Sidabraitė.
Viešinti neketina
Klaipėdos universiteto Literatūros katedros vedėja Roma Bončkutė pasipiktino tokiu studentės elgesiu.
„Tokio įžūlumo esame apstulbinti. Nėra tekę patekti į bent panašią situaciją. Kreipiausi į universiteto vadovybę, kad jie įvertintų tokį studentės elgesį. Manau, jog tai amoralu ir galbūt pažeidžia žmogaus teises“, - piktinosi R.Bončkutė.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Kęstutis Čilinskas teigė, jog daryti slaptą pokalbio įrašą – ne nusikaltimas.
„Įspėti, kad įrašysi pokalbį, pašnekovo nereikia. Juo labiau kad ši situacija susiklostė viešojoje srityje, tai yra – švietimo sistemoje“, - sakė K.Čilinskas.
Jis patikslino, jog pažeisti žmogaus teises rizikuojama, jei tokie slapti pokalbių įrašai yra išplatinami. Dar daugiau, jei juose yra kalbų apie asmeninio gyvenimo detales.
Dar vienas aspektas, anot K.Čilinsko, kokių tikslų tuo norėta pasiekti.
„Galima sakyti, jog tas įrašas nebeegzistuoja. Neketinu jo viešinti ir platinti“, - tvirtino N.Medutytė.
Vokai iš ministerijos
Studentė N.Medutytė taip pat kreipėsi į Literatūros katedrą. Ji siekė, kad būtų sudaryta komisija ir jai leistų iš naujo laikyti egzaminą.
„Tačiau man buvo nuolat aiškinama, kad dėstytoja čia pasitikima ir jos asmuo neliečiamas. Ji turi neribotą laisvę veikti. Tiesa, iš pradžių buvo pasiūlyta sudaryti komisiją. Bet vėliau vedėja man pasakė, jog kalbėjosi su dekanu ir to daryti nemato reikalo. Vedėja blogybę matė tik manyje ir pasijuokė, kad konfliktą man padeda spręsti mama“, - teigė N.Medutytė.
R.Bončkutės teigimu, N.Medutytė „užsiėmė kitais darbais“, todėl nespėjo parašyti apeliacijos.
Studentės mama Raseta Medutienė dirba Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos.
KU Literatūros katedros vedėja parašė raštą jos vadovams.
„Studentė savo darbus siuntė ministerijos vokuose. Jie buvo antspauduoti ministerijos antspaudu. Šiuos vokus turime išsaugoję“, - sakė R.Bončkutė.
N.Medutytė tik antro pokalbio metu prisipažino, jog vedėjos žodžiai yra tiesa.
„Dėstytoja reikalavo darbus atsiųsti nedelsiant. Todėl mama ir siuntė, kad būtų kuo greičiau ir pigiau“, - sakė N.Medutytė.
Skųstis nedrįsta
Neva neobjektyviu vertinimu nusivylusi N.Medutytė kreipėsi ir į Klaipėdos universiteto Studentų sąjungą. Jos prezidentas Vitalijus Kondratas teigė, kad mergina pavėlavo parašyti apeliaciją. Apskųsti egzamino rezultatus galima praėjus vos 2-3 dienoms po egzamino.
„Tačiau studentai nepuola rašyti apeliacijų. Išdrįsta vienas kitas. Neringa – viena iš jų, bet pavėlavo“, - sakė V.Kondratas.
Studentus atbaido tai, jog net ir perlaikymo metu gauti geresnį pažymį pavyksta retai. Sudarytoje komisijoje dalyvauja ir tas dėstytojas, kurio parašytas pažymys yra skundžiamas.
Be to, apeliacijos patenkinamos maždaug tik pusei jas pateikusiųjų.
Studentų sąjunga neseniai atliko studentų nuomonių tyrimą.
Į klausimą, ar yra tekę duoti kyšį, neigiamai atsakė didžioji dalis respondentų.
Paradoksalu, tačiau tiek pat apklaustųjų teigė, jog dėstytojai kartais priima pinigus.