"Seniausios Lietuvos aukštosios mokyklos fakultete, kuris garsėjo kaip pasaulinis baltistikos centras, per okupaciją išliko lietuvybės bastionu, puoselėjo senųjų ir užsienio kalbų mokovų kalvės prestižą, pradėta visuotinė reorganizacija", - rašoma kreipimesi.

VU Filologijos fakulteto tarybos siūlymu, dekanui Bonifacui Stundžiai buvo pasiūlyta atsistatydinti, kartu su juo traukiasi ir dvi prodekanės.

Kaip BNS sakė VU rektorius Benediktas Juodka, Filologijos fakultetui vieninteliam iš 14 fakultetų universitete nuolat nepakanka lėšų. Todėl jo pavedimu buvo sudaryta darbo grupė , kuri ieškojo būdų, kaip būtų galima optimizuoti lėšas.

"Filologijos fakultetas yra vienintelis iš 14 fakultetų universitete, kuris turėjo finansinių problemų. Universitetas gauna pinigus ir juo skirsto fakultetams pagal tam tikrą algoritmą - studentų skaičių, dėstytojų skaičių, mokslinius tyrimus ir t.t. Filologijos fakultetui pinigų trūksta nuolat. Tai kai trūksta vienam, tai pinigus reikia nuimti nuo kitų fakultetų", - pasakojo jis.

Tyrimą atlikusi darbo grupė atlikusi savo išvadas pateikė Filologijos fakulteto tarybai, kuri turi pateikti savo variantą dėl restruktūrizacijos, kurį po to svarstys VU senatas.

"Darbo grupė nustatė, kad kai kurie dėstytojai turi labai mažus krūvius, kad kai kurios katedros yra labai išpūstos - dėstytojų tiek nereikia, kiek jų yra. Filologijos fakultetas per tuos keliolika metų buvo priviligijuotas, jis kažkaip daugiau ir daugiau etatų prašydavo, ir vis gaudavo. Dabar pasirodo, kad pagalbinio personalo yra 30 žmonių daugiau negu priklauso pagal valstybės formulę, pagal kurią mums priklauso pinigai. Yra per daug studijų programų - apie 30 įvairiausių studijų programų, kai kurias galima apjungti", - pasakojo rektorius.

Šiuo metu Filologijos fakultete yra 13 katedrų, numatoma, kad jas galima būtų sujungti į 9-10. Darbo grupė taip pat nusprendė, kad būtų galima sujungti Slavų ir Rusų filologijos katedras.

Filologai mano, kad į išlaikytinių bei skolininkų statusą juos įstūmė pragaištinga aukštųjų studijų bei mokslo politika. Anot kreipimosi, Filologijos fakultetas mėgina nepasiduoti spaudimui trumpinti studijų laiką, stambinti studentų grupes bei akademinius padalinius, nes "siekia suteikti fundamentalių žinių, kurios užtikrina filologinės tradicijos tęstinumą ir palaiko tautinės kultūros gyvybę".

"Gal Lietuva ir gali išsiversti pati nerengdama kai kurių sričių specialistų, siųsdama labiau specializuotoms studijoms į užsienį. Tačiau lietuvių kalbos ir literatūros, viso šios srities disciplinų spektro žinovų iš šalies nepasikviesi, šių dalykų vadovėlių iš svečių šalių neperimsi. O gal grįšime į 19 amžiaus pradžią, kai lituanistika buvo vokiečių profesorių ir Rusijos akademikų rankose?", - klausia kreipimosi autoriai.

Jie, atmesdami aliuzijas į sovietinių laikų nostalgiją, pastebi, kad paskutiniaisiais sovietų okupacijos metais Filologijos fakultete dirbo septyniolika lietuvių kalbos ir literatūros profesorių, o dabar jų yra tik trys.

Kreipimosi autoriai tikina nesiekiantys sustabdyti numatomos fakulteto reformos. Atvirkščiai, jie tikisi, kad būsimieji konkursai į visas fakulteto dėstytojų vietas neliks formalumu ir garbingos konkurencijos dėka juos laimės talentingiausi ir daugiausia pasiekę mokslininkai bei aukštųjų studijų pedagogai.

"Tačiau esame tikri, kad be specialaus valstybės dėmesio, kryptingos paramos ir praktinio nuolat deklaruojamų prioritetų įgyvendinimo aukštosios lituanistikos studijos, senųjų ir retųjų kalbų mokymas, profesionalaus vertimo praktikos yra pasmerktos nunykti. Priversta taikytis prie pragmatinių primityvios rinkos sąlygų tikroji filologija neišvengiamai sumenks iki profesinės kalbų ir taisyklingos rašybos mokyklos", - teigiama kreipimesi.

Filologai prašo, kad būtų iš esmės pakeista humanitarinių studijų būklė remiantis gerai apgalvota ilgalaike valstybine programa.

"Norime tikėti - laisvos Lietuvos piliečiai ir vadovai neleis, jog jų akyse VU Filologijos fakultetas bankrutuotų ar taptų kolegijos lygio padaliniu".

Kreipimasi pasirašė VU Filologijos fakulteto Taryba, fakulteto Studentų atstovybė, taip pat tokie iškilūs asmenys kaip Viktorija Daujotytė, Donatas Sauka, Zigmas Zinkevičius, Juozapas Girdzijauskas, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Kęstutis Nastopka, Albertas Rosinas, Vitas Areška, Regina Koženiauskienė, Vitas Labutis, Olegas Poliakovas, Elena Bukelienė.