Dar vieną labdaros akciją praėjusią savaitę paskelbė Nacionalinis kraujo centras. „Vasara su neatlygintina kraujo donoryste!“ — toks šūkis skambės visus tris vasaros mėnesius. Kaip skelbiama, šia iniciatyva siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti žmones aktyviau duoti kraujo ir per atostogas. Nelaimės ir ligos neatostogauja, todėl kraujo reikia kasdien. Taigi visą vasarą bus aktyviai propaguojama kraujo donorystė, ypatingas dėmesys skiriamas neatlygintinai kraujo donorystei, aiškinama jos svarba, vyks specialių akcijų. Kraujo centras praneša, kad didžiųjų Lietuvos miestų aikštėse ar prie prekybos centrų bus įrengtos palapinės, kur, be kita ko, ir kraujo bus galima duoti.
Nedrįstu abejoti profesionalų įsitikinimu, kad taip surinktas kraujas yra pakankamai aukštos kokybės. Tai medikų prerogatyva, nors patirtis verste verčia dabar akciją organizuojančiųjų paklausti: o kodėl vis dėlto donorų gretos (atmeskime akcijas — kraujo reikia visada) auga lėtokai ir reikia organizuoti tokias išvažiuojamąsias akcijas ir laukti atsitiktinių praeivių geros valios gesto?
Kita vertus, skaičiai irgi nerodo, kad padėtis būtų derama: per porą metų Lietuvoje kraujo donacijų skaičius išaugo vos 1,5 tūkstančio — nuo 74,4 tūkst. iki 76 tūkst. Labai kukli neatlygintinų donacijų dalis — tik 16 proc. Skaičius stulbinamai mažas, ypač palyginus su kitomis Vakarų Europos šalimis, kur neatlygintinai kraujo duoda beveik 98 proc. visų donorų.
Galima priežastis, beje, minėta ir interneto svetainių komentaruose, — baimė, kad procesas nesąs labai saugus. Patirtis panašią priežastį atmeta: centre (bent jau Vilniaus) — ideali švara, malonus personalas, visos priemonės vienkartinės. Pats centras skelbia, kad nuo pernai visų donorų kraujas pradėtas tirti pažangiausiomis technologijomis modernioje molekulinės biologijos laboratorijoje. Gal tai šimtu procentų ir negali užtikrinti mokamų donorų kraujo saugumo, nes kai kurie iš jų gali slėpti savo ligas. Vis dėlto bent jau duodančiajam panašūs kraujo tyrimai — papildoma nemokama galimybė sužinoti apie paslėptą ar prasidedančią ligą. Taigi tik papildomas argumentas už kraujo donorystę.
O gal, kaip spaudos konferencijoje sakė centro direktorius, kraujo donorų centruose vis mažėja dėl to, kad mes nesame pakankamai sąmoningi? Ir vėl argumentas, su kuriuo sutikti būtų sudėtinga, — išvažiuojamosiose akcijose labai didelė dalis sveikųjų nori duoti kraujo ir jį duoda.
Tad išdrįsiu paminėti vieną labai paprastai pašalinamą, tačiau tikrai itin rimtą kliūtį — tai bent jau Vilniaus kraujo centro vietą ir jo darbo valandas. Skelbiama, kad Vilniuje išvykose surenkama beveik 2 tūkst. daugiau donorų nei pačiame Kraujo centre. Ir kaip nebus tokios proporcijos, žinant, kad tas centras pasiekiamas tik itin pasiaukojusiam ir sutinkančiam ilgokai laukti maršrutinio taksi (sako, toks važinėja, nors matyti neteko) arba pėsčiomis žingsniuoti gerą kelio gabalą. Neatsitiktinai vienas interneto komentuotojas liūdnai atsidūsta, kad visas optimizmas pasidalyti krauju dingsta, kai prisimeni, kiek reiks eiti.
Turint automobilį, problema atrodo nebe tokia aktuali, tačiau ir vėl — centras dirba iki pietų, vos vieną dieną — iki 19 val. Šeštadienį ir sekmadienį nedirba. Beje, ir centro svetainėje veltui ieškosite darbo valandų: jas sužinosite tik pamatę uždarytas duris. Registratūroje pasiteiravusi, ar šis centras orientuojasi į bedarbius, buvau piktokai pamokyta, kad centro darbuotojai nenorį ir negalį dirbti kitaip, juolab šeštadieniais, nes tai esą brangiai kainuosią. Keistoka aritmetika, juolab prisimenant brangias išvažiuojamąsias akcijas, kur darbo sąlygos tikrai prastesnės.
Taigi, norėdami duoti kraujo, turite arba neturėti darbo, arba būti laisvos profesijos darbuotojas, arba aukoti savo pietų pertraukas ir duoti kraują nevalgę. Jei spėsite.
Keistenybės slypi ir klausimuose, į kuriuos privalu atsakyti. Jei ano šimtmečio pabaigoje ir šio pradžioje ilgiau nei pusmetį lankėtės, pavyzdžiui, Anglijoje, esate skelbiamas potencialiu kempinligės nešiotoju, tad nebegalite būti donoru. Būtų labai juokinga, jei nebūtų graudu...
„Ekonomisto komentaras“ – pirmadieniais 8.35 val. (kart. 11.35 val. ir 18.35 val.).