"Svarbūs pasirinkimai tarp alternatyvų priimami konvejeriu ir be detalesnio viešumo, pasitaiko manipuliavimų ES teise, priimami nepagrįstai griežti sprendimai. Be to, ES teisės normų perkėlimas kenčia nuo tų pačių problemų kaip ir nacionalinių teisės aktų kūrimas - stinga viešumo, nėra poveikio vertinimo, gausu svarbių sprendimų, priimamų žemos teisines galios teises aktu", - pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Pasak akcijos rengėjų, neretai Lietuvos įstatymo rengėjai ar interesų grupės dangstosi būtinybe suderinti nacionalinį teisės aktą su ES teise, kai pastaroji to apskritai nereikalauja - tuo remiamasi griežtinant naujas naudotų automobilių atitikties taisykles ar draudžiant rūkyti restoranuose, kavinėse ar baruose.

Akcijos rengėjai siūlo prie kiekvieno teisės projekto straipsnio skelbti konkretų direktyvos straipsnį, kad būtų išvengiama manipuliacijų ES teise ir neaiškumo, kuris straipsnis įgyvendina konkrečią direktyvos nuostatą.

Lietuva greičiausiai iš visų šalių narių perkelia ES direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę. Iki šiol ji laiku nėra įgyvendinusi tik 6 direktyvų (0,4 proc. visų reikalaujamų įgyvendinti).

Stebėjimo akciją Lietuvos laisvosios rinkos institutas surengė kartu su Lietuvos advokatūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, dienraščiu "Verslo žinios" ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.