Belgija – šalis, kuri tokio puikaus dabartinio gyvenimo būdo išmoko sunkiais laikais: ištisus šimtmečius romėnai, vikingai, frankai, germanai, olandai ir kitos gentys bei tautos stengėsi užimti dabartinės Belgijos žemes ir pavergti jos gyventojus. Įvairių šalių įtaka juntama ir belgiškoje virtuvėje – belgai mokėsi iš svetimtaučių, skolinosi iš jų maisto gaminimo būdus, derino juos su savais, todėl šiandieninę belgišką virtuvę galima laikyti nepakartojama ilgus amžius puoselėtų maisto gaminimo tradicijų sinteze.
Šiais laikais belgai daug laiko ir energijos skiria maisto gamybai bei diskusijoms apie jį – tai neatsiejama jų gyvenimo dalis. Jie teigia valgantys tris kartus per dieną – kad kiekvieną kartą tai būtų vis nauja puota, ir didžiuodamiesi sako, jog maistą gamina su prancūzišku rafinuotumu ir patiekia jį su vokišku dosnumu.
Nuo gatvės maisto iki prabangių restoranų
Maitinimo įstaigų Belgijoje yra įvairiausių – nuo kuklių bistro iki trijų žvaigždučių restoranų (beje, Belgijoje yra daugiausia restoranų, kuriems suteiktos žvaigždutės). Nesvarbu, kokio profilio restoraną pasirinksite, svarbu žinoti, kad aptarnaujami bet kuriame iš jų būsite aukščiausiu lygiu, tačiau ne itin greitai. Belgai ne tik paprasčiausiai pietauja – jie skanauja kiekvieną patiekalą, tad jei neturite daug laiko, geriau maistą pirkite gatvėje ar greitojo maisto restoranėlyje.
„Greitasis maistas“ arba „gatvės maistas“ Belgijoje reiškia „gruzdintas bulvytes“, kurios pardavinėjamos beveik ant kiekvieno kampo. Kitas populiarus greitasis maistas – belgiški vafliai, kurie kepami ir parduodami mieste, turguose. Žiemą miesto gatvėse galima užuosti keptų kaštainių aromatą. Belgijoje nemažai ir sumuštinių barų, greitų užkandžių restoranėlių, tačiau verta pažymėti, kad visame pasaulyje populiarūs greitojo maisto restoranai „McDonalds“ čia dirba nuostolingai. Kaip teigia patys belgai, tai liudija, jog niekas neišardys jų „meilės romano“ su geru, iš šviežių produktų paruoštu maistu.
Gurmaniškos aistros
Belgai, be jokios abejonės, yra įvairių rūšių mėsos mėgėjų tauta. Dominuojančios mėsos rūšys – kiauliena, jautiena, veršiena, vištiena ir triušiena. Be to, belgai itin vertina visų medžiojamų laukinių gyvūnų mėsą – nuo zuikienos iki šernienos. Čia taip pat labai populiari laukinių paukščių mėsa: ančių, tetervinų, putpelių, kurapkų ir balandžių. Mėsos patiekalai dažniausiai plaukte plaukia tirštuose padažuose, kurie gali būti įmantriausio skonio – nuo saldžiarūgščio iki deginančiai aštraus.
Įdomu ir tai, kad Belgijoje mėsa gali būti derinama su saldžiais padažais, vaisiais, uogomis – tai tradicinį skonį turinčiam svetimšaliui atrodo išties keista ir neįprasta.
Nors Belgiją skalaujančios Šiaurės jūros kranto linijos ilgis tik 65 kilometrai, tačiau žuvis ir jūros gėrybės – itin reikšminga kasdienės belgų mitybos dalis. Moliuskai – viena iš belgų aistrų. Jie valgomi reguliariai, dideliais kiekiais ir ruošiami pačiais įmantriausiais būdais. Sakoma, jog keliaujant nuo Šiaurės jūros pakrantės iki Briuselio galima suskaičiuoti ne mažiau nei 30 skirtingų moliuskų gaminimo būdų.
Briuselyje yra jau daugiau nei 100 metų veikiantis žuvies restoranas, kuriame moliuskai ruošiami 12 skirtingų būdų. Čia galima paskanauti garintos moliuskų sriubos, keptų moliuskų su pomidorais bei sūriu ir įvairiausių rūšių šaltų marinuotų moliuskų. Vienas iš nacionalinių belgų valgių – moliuskai su minėtomis gruzdintomis bulvytėmis. Šis patiekalas paskaninamas majonezu, aštriu padažu ar alaus užpilu. Didžiąją dalį moliuskų belgai importuoja iš Olandijos, kuri yra visai čia pat, o tai garantuoja šių produktų šviežumą ir kokybę.
Iš olandų belgai išmoko gaminti silkę, kuri dažniausiai yra valgoma su pjaustytais žaliais svogūnais, tačiau taip pat gali būti ir kepama svieste. Vėžiai – taip pat itin mėgstama jūros gėrybė. Jie įgauna dievišką skonį, kuomet užpilami riebiu sviesto, grietinės ir baltojo vyno padažu. Upių žuvys – pagrindinis populiariosios belgiškos sriubos (waterzoo) produktas, tačiau belgai skundžiasi, jog šiomis dienomis dėl upių užterštumo virdami šią sriubą žuvį vis dažniau keičia vištiena...
Savitos daržovės ir prieskoniai
Nors žemės ūkio produkcija sudaro mažiausią Belgijos bendrojo vidaus produkto dalį, tačiau žemės ūkis šioje šalyje labai intensyvus ir produktyvus. Daržovės – itin svarbi belgiškos virtuvės dalis. Visų daržovių karaliene belgai įvardytų bulvę – bulvių garnyras Belgijoje patiekiamas beveik su visais patiekalais. Plačiai pasaulyje paplitusios gruzdintos bulvytės kilusios būtent iš Belgijos, tačiau šioje šalyje jos ruošiamos specifiniu būdu. Jos du kartus iškepamos ir yra lengvos it plunksnelės. Tokių bulvyčių galima nusipirkti tiesiog gatvėje – dažniausiai jos parduodamos popieriniuose maišeliuose, pagardintos majonezu, pomidorų padažu ar įvairiais prieskoniais. Gruzdintų bulvyčių galima užsisakyti ir visuose Belgijos restoranuose, net ir tuomet, jei šio patiekalo nėra valgiaraštyje.
Belgų dėka po pasaulį paplito dvi daržovės – briuseliniai kopūstai ir paprastosios trūkažolės. Briuseliniai kopūstai maistui gaminti naudojami jau daugiau nei 400 metų. Šios daržovės dažniausiai išverdamos pasūdytame vandenyje su trupučiu citrinų sulčių ir pagardinamos grietine. Paprastąją trūkažolę 1830 m. „atrado“ belgų ūkininkas, atsitiktinai pamatęs, jog augalas, kurį jis augino ir naudojo kavai pagardinti, išleido baltus lapus. Jį sužavėjo karstelėjęs, savitas šių daržovių skonis. Tačiau tik po 30 metų paprastoji trūkažolė buvo pripažinta pasaulyje – 1872 m. ji buvo pristatyta Paryžiuje ir tapo tokia populiari, kad buvo vadinama „baltuoju auksu“.
Kasdienis belgų pietų stalas neįsivaizduojamas be smidrų, dar vadinamų „Asperages a la Flamande“. Vietiniai smidrus dažniausiai patiekia su supjaustytais ar sutrupintais kiaušiniais, apšlaksto lydytu sviestu.
Viduramžiais Belgija tapo Šiaurės Europos prieskonių prekybos centru. Įvairiausių rūšių prieskoniai gausiai naudojami ir šiandieninėje belgų virtuvėje. Prieskoniais pagardinama viskas: mėsa ir daržovės, žuvis, desertai ir net gėrimai. Populiariausi belgiškos virtuvės prieskoniai – muskatai, cinamonas, įvairiausių rūšių pipirai, imbierai, lauro lapai.
Belgai maisto gamybai taip pat naudoja įvairių rūšių žoleles. Ypač mėgstami peletrūnai, čiobreliai, šalavijai, petražolės, česnakų laiškai. Pagardais, garstyčiomis, skirtingų rūšių actu ir džiovintais vaisiais pagardintas belgiškas maistas įgyja specifinį saldžiarūgštį ar kontrastingą saldžiai sūrų skonį – šių skirtingų skonių produktai neretai derinami vienas su kitu.
„Alutį gėriau...“
Belgija nuo seno garsėja alaus gamyba, čia gaminama daugiau nei 500 skirtingų alaus rūšių, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais jis pradėtas eksportuoti į kitas šalis. Tradiciškai Belgijoje alus buvo gaminamas pažymėti svarbiems įvykiams – šventėms, inauguracijoms, vestuvėms. Belgijoje gausu alaus daryklėlių, įsikūrusių nedidelėse gyvenvietėse. Šios įmonėlės gyvuoja ištisus šimtmečius, kadangi alaus gamyba – populiarus šeimyninis verslas, perduodamas iš kartos į kartą. Teigiama, jog XX a. pr. Belgijoje buvo daugiau aludarių nei kaimų. Senovėje vietos aludaris dažnai buvo skiriamas meru.
Kai šalyje gaminama tiek daug alaus rūšių, gan sunku išsirinkti mėgstamiausią. Populiariausios belgiško alaus rūšys – „Jupiler“, „Cristal Alken“, „Duvel“, „Chimay“, „Kwak“, „Faro“, „Lambiek“ ir kt. Neįprastas lengvas, putojantis alus, kuriam būdingas vaisinis skonis, gaminamas tik nedideliame regione netoli Briuselio. Šis alus, skirtingai nei daugelis kitų šio gėrimo rūšių, raugiamas natūraliai – atvirose cisternose. Nuostabaus skonio alų Belgijoje gamina vienuoliai. Pietų Belgijoje įsikūrusio „Notre Dame de Scourmont“ vienuolyno vienuoliai alaus gamybai naudoja specialios rūšies mieles, kurias po II-ojo pasaulinio karo pradėjo naudoti vienas iš šio vienuolyno vienuolių. Šios mielės į alų dedamos tada, kai alus pilstomas į butelius, mat jos sustiprina ir paryškina alaus skonį.
Belgai be galo ištikimi vietiniams aludariams ir jų gaminamu alumi didžiuojasi taip, kaip prancūzai savo vynais. Belgijoje galima rasti alaus, kurio butelis yra užkimštas tarsi šampano, o tam tikros rūšies alus buteliuose brandinamas net iki šešerių metų. Kaip ir vyną, tam tikrą alų rekomenduojama gerti valgant specialų maistą, kad būtų sukurta ideali valgio ir gėrimo dermė.
Reikia pabrėžti, kad belgiškas alus yra ne tik šalies nacionalinis gėrimas, jis taip pat gana plačiai naudojamas maisto gamyboje: aluje verdami, troškinami įvairūs valgiai, iš jo gaminami padažai ir užpilai.
Be itin populiaraus alaus, Belgijoje taip pat mėgstamas džinas, kuris skirtinguose regionuose vadinamas „jenever“ arba „genievre“. Šis stiprokas alkoholinis gėrimas dažnai geriamas iš taurių, šiek tiek didesnių nei mažasis pirštas. Belgijoje gaminama apie 270 džino rūšių – kadagių, kalendrų ar kitokių prieskonių bei žolelių skonio. Belgijoje galima nusipirkti džino, supilstyto į akmeninius indus, – tai nuostabus suvenyras ir įdomi dovana.
Belgų pasididžiavimas – šokoladas
Šokoladas – belgų pasididžiavimas ir pagrindinis eksportuojamas maisto produktas. Kiekvienas belgas per metus vidutiniškai suvalgo apie aštuonis kilogramus šokolado. Sakoma, kad belgas Jeanas Neuhausas, įkūręs konditerijos gamybos kompaniją, 1857 m. pirmasis išrado dabar visų taip mėgstamą šokoladą. Įdomu tai, kad tais laikais šokoladas buvo naudojamas medicinos tikslais ir buvo parduodamas vaistinėse. Tikrasis belgiškas šokoladas yra be konservantų, jis gaminamas be nenatūralių saldiklių ar dažų.
Aukščiausios rūšies šokoladas gaminamas tik iš šviežių produktų, jį galima valgyti tik keletą dienų. Toks šokoladas itin brangus, jis pardavinėjamas prabangiose parduotuvėse, auksu, kristalais ir veidrodžių gabalėliais papuoštuose pakuotėse. Garsiausi šokolado namai – „Neuhaus“, „Godiva“, „Manon“, „Escalides“, „Leonidas“ – siūlo įmantriausių formų, skonių ir atitinkamos kainos šokolado bei kitų konditerijos gaminių. Belgijoje gausu ir visai mažučių parduotuvėlių, savotiškų šokolado fabrikėlių, mat saldumynų gaminimo verslas čia perduodamas iš kartos į kartą, tad senomis tradicijomis ir savita receptūra paremti konditerijos gaminiai vertinami visame pasaulyje.
Būdingiausi belgiški desertai – virtos kriaušės ir džiovintos slyvos su raudonojo vyno padažu. Šie valgiai gali būti pagardinti ledais ir brendžiu. Belgams labai svarbus desertų patiekimo būdas – pyragai ir pyragėliai supjaustomi nedideliais gabalėliais, papuošiami apelsinų skiltelėmis, užpilami uogienėmis, sirupais.
Belgija žymi ir savo saldžiaisiais vafliais, kurių receptūra neypatinga, gaminimo būdas nesudėtingas: vafliai kepami specialiai tam skirtose keptuvėse, tačiau pagardinti cukrumi, vaisiais ar plakta grietinėle įgauna nepakartojamą skonį.
