Sovietiniais metais ši šventė buvo grandiozinė. “Solidarizuojantis” su viso pasaulio dirbančiaisiais į gatves nešti raudonų vėliavų ir kompartijos vadų plakatų buvo išvaromi ir mokiniai, ir kolūkiečiai, ir darbininkai, ir partiniai veikėjai.

Tik to solidarumo nebuvo: partinė nomenklatūra gyveno savo gyvenimą Turniškėse, o paprasti žmoneliai po privalomų demonstracijų skubėjo namo - sodinti bulvių.

Regis, ir atgaivinta Gegužės 1-osios šventė netaps dirbančiųjų solidarumo švente. Tiksliau, dirbančiųjų ir darbo suteikiančiųjų. Bet už tai gera diena bulvėms sodinti. Kolektyviniuose soduose, sodybose lietuviai puls arti laukus, kad turėtų pakankamai bulvių cepelinams ar vėdarams.

Tuo tarpu socdemai dar kartą primins, kad jie tikri kairieji ir taip gina dirbančiosios liaudies interesus.