Nors abiejų pusių argumentai, atrodo, yra logiški, kritikuojamam Sveikatos apsaugos ministrui Romualdui Dobrovolskui pritaria ir pats premjeras, tačiau žmonėms, šios paslaugos vartotojams, vis tiek neaišku, kodėl gydytojams skirstomos kompensuojamų vaistų išrašymo kvotos, kodėl vieni kompensuojami vaistai keičiami kitais, galbūt prastesnės kokybės, kam iš tikrųjų reikalingos receptų knygelės.

Politikai sako, kad sveikatos apsaugos sistemoje iki šiol buvo nemažai netvarkos, sugebėję pasinaudoti valdžios specialiai ar iš nežinojimo paliktomis spragomis, apsukruoliai įsuko sveikatos apsaugos sistemos skolų spiralę. Todėl dabar reikia imtis griežtų priemonių ir nebeleisti farmacininkams ir su jais dirbantiems gydytojams toliau piktnaudžiauti.

Šia prasme sveikatos apsaugos sistemos reformuotojai galbūt ir yra teisūs. Tačiau ar tikrai tos priemonės, kurių imasi Sveikatos apsaugos ministerija, yra nukreiptos prieš piktnaudžiaujančius netvarka. Galbūt protestuojantys pacientai ir gydytojai yra teisūs, sakydami, kad nuo panašių valdžios bandymų nukenčia tie, kurie buvusia/esama padėtimi nepiktnaudžiauja ir niekada taip nebandė daryti.

Tiesiog “viršuje” įvyko galingųjų farmacininkų ir medikų konfliktas ir šiuo metu tik persiskirsto įtakingos jėgos. O už jų padarytą žalą dabar reikia kentėti eiliniams žmonėms.

Ir iš tiesų, pasiklausai premjero ir Sveikatos apsaugos ministro, jie, atrodo, tik gero linki ir teisingai daro. Pasiklausius ligonių, kurie vartoja tuos kompensuojamus vaistus ir negali be jų apsieiti, imi manyti, ministerijos priimti sprendimai prie gero neprives.

Dar daugiau abejonių, ar tikrai sveikatos apsaugos valdžioje yra viskas gerai, kyla, kai ministras sako, jog didžiąja dalimi triukšmą sąlygojo tai, kad ministerija “pakirpo” sparnus kai kurioms didelėms vaistų gamybos firmoms.

O taip pat ir kai kurioms medikų grupėms, turinčioms palaikymą opozicijoje, todėl ir stipriai kritikuojančioms Sveikatos apsaugos ministrą. “Atgimimui” R. Dobrovolskis sakė, kad viskas dabar pasirodė paviršiuje pačia negražiausia forma, protestuojantys pacientai ir gydytojai gali būti tiesiog naudojami kaip priedanga verslo arba politiniams tikslams siekti.

Štai ir įtariamas pažeidęs parlamentaro etikos principus ir viešuosius bei privačius interesus Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Kuzmickas teigia, kad ant jo ir opozicija, ir pozicija, ir žiniasklaida puola vien tik dėlto, kad jis atsistojo “skersai kelio stambioms firmoms” ir grąžino tobulinti Farmacijos įstatymo pataisas, kas nepatiko vienam liberalui.

Gali būti, kad sveikatos apsaugos sistemos vadovybė ir Seimo komiteto vadovas yra teisūs – jie pajudino ilgai gerai gyvenusį širšių lizdą. Tačiau gali būti ir taip, kad būtent protestuojantys pacientai ir gydytojai mano, kad valdžioje sėdi žmonės, proteguojantys kieno nors interesus ar tiesiog stengiasi, kad tik šešėlis nekristų ant valdžios proteguojamų verslo interesų.

Argumentai, kad triukšmas kyla dėl to, kad pajudintiems verslo interesams gali tekti uždirbti mažiau pelno, yra patogūs ir naudingi pateisinti save. Kam nepatrauklus politikas, kovojantis už žmonių gerovę ir teisingą valstybę? Patogu naudotis tokiu argumentu, kai tų interesų nereikia demaskuoti.

Tikrai, niekas iki šiol tų “slaptų ir grobuoniškų” verslo interesų neįvardijo. Kodėl pats K. Kuzmickas nepasako, kas jį konkrečiai, kokia vaistų firma mėgina sukompromituoti jau beveik visą mėnesį?

Sveikatos apsaugos ministras taip pat garsiai nedrįsta pasakyti, kas maišo visas kortas.

Uždaros medikų grupės, praktiškai visą nepriklausomybės laikotarpį valdančios sveikatos apsaugos sistemą ir kuriančios ją reglamentuojančią teisinę bazę, specifika yra ta, kad ji vis dar naudojasi principu, jog ranka ranką plauna. Teisės aktų gausoje tikra painiava, o pati sveikatos apsauga taip pat sudėtinga sistema.

Mažai, kas į ją yra įsigilinęs. O medikų Lietuvoje nėra tiek daug, farmacininkų taip pat. Ir tikrai galima net nesitikėti, kad kas nors, netgi tie protestuojantys medikai prieš mediko – sveikatos apsaugos ministro - sprendimus pasakys, kas slypi už jų visų nugarų.

Tačiau toliau viskas tik klimpsta gilyn ir darosi vis labiau neaišku. Tad gal paslaugą šįkart visuomenei galėtų padaryti specialiosios tarnybos, ir, įvardydamos kaltuosius dėl esamos padėties, tuos suinteresuotuosius korupcija, leistų žmonėms teisingiau pasirinkti, ką daryti.

Ar protestuoti prieš tai, kas yra daroma, raginti, kad susikompromitavęs vienas iš Seimo komitetų pirmininkų pasitrauktų, kad atsistatydintų ministras, ar vis tik laukti, kol pasimatys teigiami visų šių sprendimų rezultatai.