„Eurostat” duomenimis, balandį infliacijos vidurkis mažiausią infliaciją turinčiose šalyse – Švedijoje, Suomijoje ir Lenkijoje – pridėjus 1,5 procento, buvo 2,7 proc. Lygiai toks pat, kaip ir Lietuvoje.
Po tokio Lietuvai nepalankaus verdikto pagrįsta baimintis ir dėl narystės Šengeno erdvėje. Kaip ir euro atveju, prie Šengeno erdvės prisijungti siekianti Lietuva balansuoja ant atitikimo Šengeno kriterijams ribos.
Atsakingoji institucija – Vidaus reikalų ministerija – spinduliuoja tokia pat ramybe, kaip ir euro įvedimui Lietuvą rengusios Vyriausybė bei Lietuvos bankas.
Europos Komisijos inspektoriai Lietuvos pasirengimą vertins jau šių metų vasarą, o didieji darbai pradėjo judėti tik šiemet. Nors Nacionalinis Šengeno acquis priėmimo veiksmų planas patvirtintas beveik prieš ketverius metus. Beje, jame numatytų darbų galutinės datos baigėsi 2004–aisiais. Per visus 2005–uosius planas atnaujintas nebuvo. Tai padaryti Vyriausybė suskato kitą savaitę. Tokiame kontekste Lietuva panašėja į paskutinę naktį prieš egzaminą besimokančią studentę.
Darbus žada baigti šiemet
Šengeno priemonių įgyvendinimo finansavimas dėl ydingos dar prieš keletą mėnesių galiojusios Vyriausybės patvirtintos tvarkos vėlavo. Mūsų šalis nusprendė, jog darbų imsis tik tada, kai gaus Šengeno priemonei įgyvendinti skirtą EK paramą. Dalis paramos, nors numatytos dar 2002–aisiais, Lietuvos kišenę pasiekė tik 2004–ųjų gruodį. Kaimyninės Šengeno erdvei besirengiančios valstybės pasirinko kitą kelią ir, nelaukdamos paramos, projektus įgyvendino iš nacionalinio biudžeto lėšų.
„Taip, kaip nusprendė Lietuva, finansiniai reikalai tvarkomi skaidriau. Tačiau procesas, kol Lietuva gauna metinę paramą, užtrunka 16 mėn.”, – sako G. Furmanavičius. Pakeitus tvarką, taigi skiriant ir pinigų iš nacionalinio biudžeto, procesas sutrumpėjo 9 mėnesiais. Neaišku, kodėl to negalima buvo padaryti anksčiau, o padaryta tik rengiantis iš ES gauti paskutinę dotaciją Šengeno priemonei įgyvendinti.
Kas nutiks, kai ir Šengeno susitarimo reikalavimų, kaip ir euro atveju, Lietuva tik truputį neatitiks? Ministras aiškina, jog, vertinant Lietuvą, bus sunku sugalvoti tokią situaciją, kad mums kur nors trūktų penkių šimtųjų. Nes kalbama ne apie skaičius. EK rūpės, ar padaryti visi darbai. G. Furmanavičius tikina, jog sunkių sričių rengiantis narystei Šengeno erdvėje nėra – viskas vyksta pagal grafiką. „Iki naujųjų metų bus pasirašytos visos sutartys dėl viešųjų pirkimų”, – tikina ministras.
Seimo pasirengimo įgyvendinti Šengeno teisyną priežiūros pakomitečio pirmininkė Roma Žakaitienė sakė bijanti prognozuoti, ar Lietuvai prie Šengeno erdvės prisijungti pavyks. “Turime pasitempti. Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijos ramina, kad spės”, – sako R. Žakaitienė.
Tuo tarpu pakomitečio narys Petras Auštrevičius optimizmo, kad visi darbai bus baigti laiku, neturi. „Susidaro įspūdis, jog atsakingoji institucija atsipalaidavusi. Vos pasitaikius progai, ji linksta kaltę versti kitoms Šengeno priemonę įgyvendinančioms institucijoms. Man liūdna tai pripažinti, bet yra taip, kaip yra. P. Auštrevičius aiškina, jog vienas didžiausių trūkumų – tai, kad nėra vientisos veiksmų įgyvendinimo programos. Tai, anot politiko, suteikia galimybių prireikus nusikratyti atsakomybės.
Kaip didžiausią grėsmę neįstoti į Šengeno erdvę P. Auštrevičius įvardija administracinius sunkumus. „Tai – tęstinė bėda Lietuvoje. Ir galbūt politinės valios trūkumas. Vidaus reikalų ministerija valingo ir ryžtingo reikalo administratoriaus įspūdžio nesudaro”, – teigia P. Auštrevičius.
Nespės – kentės ne ES keleiviai
Pagal Šengeno susitarimo reikalavimus prisijungianti valstybė turi atskirti trečiųjų šalių keleivius nuo keleivių iš ES šalių. Nei Vilniaus, Palangos, Šiaulių tarptautiniuose oro uostuose, nei reisą į Kaliningrado „Baltijsk” organizuojančioje Klaipėdos jūrų perkėloje šis reikalavimas dar neįgyvendintas.
Problemiška Vilniaus oro uosto padėtis. Nors jau pasirašyta sutartis su antrojo terminalo statybas atliksiančia „YIT Kausta”, konkursai naujajame terminale patalpas gausiančių pasienių postų įrangai pirkti, bagažo transporteriams įsigyti dar nė nepaskelbti. Delsimą Vilniaus oro uosto atstovas Arūnas Marcinkevičius pripažįsta, tačiau teigia, jog jį lėmė objektyvi priežastis – projektas sudėtingas. „YIT Kausta” statybas ketina baigti iki ateinančių metų spalio 1–osios. Kitaip tariant, likus mėnesiui iki planuojamo prisijungimo prie Šengeno susitarimo. Tik kaip tokį neva objektyvų delsimą traktuos jau šią vasarą Lietuvoje viešėsiantys Europos ekspertai, A. Marcinkevičius komentuoti nesiryžo.
Vidaus reikalų ministras – atsakingosios institucijos vadovas – pasiaiškinimo liepė ieškoti tranzito reikalus kuruojančioje Susisiekimo ministerijoje. Taigi nors oficialiai teigiama, jog bendradarbiavimas tarp už Šengeno priemonės įgyvendinimą atsakingų institucijų vyksta itin sklandžiai ir kryptingai, atsakomybės kratymasis kalbant apie strateginį valstybės klausimą pasitikėjimo neteikia. B planas – nukreipti keleivių iš 3–iųjų šalių srautus į kitas Šengeno erdvės šalių oro uostus. Paradoksalu – turistams, verslininkams iš ne Šengeno valstybės šalių pagal B planą bus keblu pasiekti Lietuvos sostinę. Tačiau čia vidaus reikalų ministras problemos nemato.
Barniai Klaipėdoje
Klaipėdos uoste, nepaisydami valstybinio intereso pasiekti prisijungimo prie Šengeno susitarimą, susikibo direkcija ir krantinių nuomininkai. Ginčas – dėl 200 tūkst. Lt kainuosiančios rekonstrukcijos ir kas ją turi finansuoti. Klaipėdos jūrų uostas krantines yra išnuomojęs KLASCO, kitoms privačioms bendrovėms. Direkcija porina, kad negali investuoti į privačių kompanijų nuosavybę, o privačios kompanijos atkerta, kad tai yra ne jų reikalas ir jos nesirengia ten kišti savo pinigų.
Klaipėdos jūrų uosto direktorius Algirdas Dulkė situaciją „Atgimimui” komentuoti atsisakė. Nurodė kreiptis į Vidaus reikalų ministerijai pavaldžią Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT). VSAT viešųjų ryšių skyriaus vadovas padėties nekomentavo, o ir jei būtų informuotas, komentuoti sakė negalįs. Mat VSAT uostui tik pateikusi Šengeno priemonės reikalavimus.
Galutinė stotelė – Susisiekimo reikalų ministerija. Ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pareiškė, jog tas konfliktas – visiška neteisybė. Prieš dvi dienas, anot vidaus reikalų ministro, turėjo paaiškėti, kas finansuos rekonstrukcijos darbus Klaipėdos uoste. Kitaip reisas į Kaliningrado Baltijsko uostą bus nutrauktas.
Tačiau Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus patvirtino, jog susitarta nebuvo. Anot jo, Susisiekimo ministerijai pavaldi uosto direkcija pagal galiojančią teisinę bazę finansavimo rekonstrukcijai skirti negali. Jis sako asmeniškai prašęs krantinės nuomininkų skirti lėšų, tačiau nežino, ar jie į prašymą atsižvelgs. Nors sekretorius sako esąs suinteresuotas, kad keleivių srautai Klaipėdos uoste nesumažėtų, atrodo atsipalaidavęs: „Aš nežinau, ar spės nuomininkai. Bet yra daug laiko iki liepos”. Šių metų liepos 8–ąją uosto pasirengimą Šengeno erdvei tikrins EK ekspertai.
„Jeigu nebus susitarta tarp jūrų uosto direkcijos ir subnuomininkų, tada ten nebus trečios šalies keleivių srautų. Čia jokios problemos nėra. Jeigu jie nesusitars, mes nekalti dėl to”,– vėl padėties dėl tarptautinių santykių nedramatizuoja G. Furmanavičius. Iš jūrų uosto kas savaitę į Kaliningrado uostą Baltijską kursuoja keltas. Reisas nesusitarus bus nutrauktas.
Kaimynystės reikalai užtruks
Šengeno sutartis garantuotų laisvą asmenų ir krovinių judėjimą tarp jos dalyvių be pasienio kontrolės. Kad veikti naudodamiesi atviromis sienomis negalėtų nusikaltėliai, o trečiųjų šalių piliečiai būtų visiškai atskirti nuo laisva migracija besinaudojančių Šengeno šalių keleivių, narei keliami tam tikri reikalavimai.
Viena pagrindinių Lietuvos užduočių – nustatyti kaimyninių šalių keleivių tranzito per Lietuvą statusą. Kol kas galioja palengvinta vizų išdavimo tvarka su Baltarusija, Rusija, Moldova ir Ukraina. Siekiant Lietuvai prisijungti prie Šengeno erdvės, tokios sutartys, kokios yra dabar, toliau egzistuoti negali. Pavyzdžiui, lietuviai ir kaliningradiečiai kol kas gauna vizas supaprastinta tvarka, jos yra nemokamos. Tapusi Šengeno erdvės nare tokių nuolaidų Lietuva negalėtų taikyti. Už pasirengimą kitaip bendrauti su kaimyninėmis ne ES valstybėmis atsakingo Užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento direktorius Vaidotas Verba sako, kad tai – itin keblūs klausimai. Anot jo, Lietuva viena, be ES pagalbos santykių likimo negali nuspręsti. Tačiau Lietuva tokias sutartis, kokios yra dabar, įsipareigojusi denonsuoti iki 2007–ųjų.
„Šita užduotis yra jautri. Bet kokie sprendimai turės įtakos tiek kaimyninių, tiek mūsų šalies gyventojams”, – sako V. Verba.
„Atgimimas” primena, kad kol kas lietuviai ir kaliningradiečiai vizas gauna supaprastinta tvarka, vizų išdavimas nemokamas. Mažiau mokesčių atseikėdavo baltarusiai. Supaprastintas vizų režimas buvo ir su Ukraina bei Moldova. Kaip ir kada bus pakeistos sutartys, Konsulinio departamento direktorius dar pasakyti negalėjo. „Atsakingai pasakyti, kad mes ko nors neįgyvendinsime, tikrai būtų neteisinga. Tikiu, kad būsime pasirengę narystei jau 2007–ųjų sausio 1–ąją”, – sako jis.
Pareiškė Šengeno nepražiopsos
Dar vienas Užsienio reikalų ministerijos uždavinys – konsulinių padalinių rekonstrukcijos Lietuvos ambasadose Maskvoje, Kijeve, Minske ir generaliniame konsulate Kaliningrade. Tai yra tos vietos, kur daugiausia išduodama Lietuvos Respublikos vizų. „Darbai jau prasidėję arba artimiausiu metu prasidės”,– ramina V.Verba.
Kaip sakė Konsulinio departamento direktorius, kai kurių priemonių negalima įgyvendinti taip greitai, kaip norėtųsi, vien todėl, kad biurokratinis mechanizmas yra gremėzdiškas. „Aš esu optimistas. Daug kas yra daroma gerai ir negalima nematyti tokių pasiaukojamų pastangų. Mat dabar išties labai daug darbo ir resursų yra skiriama, ir pasakyti, kad kas nors daroma bloga, būtų neteisinga”, – aiškina jis.
Kaip Lietuva atrodo viso Šengeno erdvei besirengiančio regiono kontekste, direktorius nedetalizavo. Mat dar nėra pasirodžiusios EK ekspertų ataskaitos. Pabendravęs su kolegomis užsienyje, susidarė nuomonę, jog Lietuva nuo kitų valstybių neišsiskiria – nei atsilieka, nei pirmauja.
Tuo tarpu G. Furmanavičius Lietuvai komplimentų negaili. Jis sako, jog jei reikėtų vertinti Lietuvą kitų narystei besirengiančių kontekste, ją reitinguotų pirmame penketuke. Esą Lenkijoje keičiasi valdžia, žmonės ir dirbti yra sunkiau. Tačiau batalijų Lietuvos politikos viršūnėse ministras trukdžiais nelaiko. Paklaustas, kodėl didieji darbai prasidėjo tik šiemet, G. Furmanavičius atsakė, jog svarbiausia priežastis yra ta tvarka, kuri buvo priimta jam dar nesant ministru.
G.Furmanavičius teigė: „Ne, Šengeno nepražiopsosime, nes mes tikrai dirbame pagal nustatytą grafiką”.
Tikėti ar ne pažadais?
Pasirengimo narystei Šengeno erdvėje elektroninės informacinės sistemos sukūrimas – visa ko esmė. „Nesvarbu, kaip būtume paruošę savo pasieniečius, atskyrę keleivių srautus, apsaugoję sienas. Tik ją „efektyvavę” mes būsime pasiruošę tapti Šengeno erdvės nariais”, – sako V.Verba. Įgyvendinus projektą, VSAT, policijos ir kiti pareigūnai galės atlikti pasienio, policijos patikrinimus, taip pat patikrinimus dėl vizų išdavimo Šengeno sutarties šalims.
Šiuo metu kuriama Šengeno informacinės sistemos antroji versija SIS II, galėsianti jungti duomenis iš senų ir naujai prisijungusių prie Šengeno erdvės šalių. Ne mažiau svarbi ir vizų informacinė sistema VIS.
Kiekviena narystei besirengianti šalis kuria nacionalinę informacinę sistemą, ateityje tapsiančią centrinės sistemos dalimi. V. Verbos teigimu, nuo grafiko atsiliekama tik labai nedaug. Taigi Vyriausybė turi daug darbo – ji turės pasispausti. Kadangi viešieji konkursai, pagal galiojančią tvarką suderėtos kainos ir bet kokie keitimai turi būti patvirtinti Vyriausybės nutarimais, baiminamasi, kad darbai gali užtrukti. Vyriausybė vėl žada ir ramina. Tik tiek, kad po euro nesėkmės pažadais tikime mažiau.
Naujausiame "Atgimimo" numeryje taip pat skaitykite:
Interviu su Pilies gatvės papuošalų prekeiviu: į Lietuvą - matrioškų
Opozicija nenori valdžios, nes gaili prarasti reitingus