Viena iš atlikto darbo dalių – naujo audinių inžinerijos metodo panaudojimas, suteikęs mokslininkams galimybę iš gydomojo gyvūno ląstelių užauginti akytkūnio audinį, sudarantį didžiąją penio masės dalį.

Funkcionuojantis užaugintas penis – paskutinis Anthony Atala ir kolegų, dirbančių Wake Forest regeneracinės medicinos institute (JAV) pasiekimas.

Tie patys mokslininkai balandį skelbė apie pirmąsias bioinžinerijos metodais sukurtas šlapimo pūsles, kurios buvo implantuotos pacientams ir sėkmingai funkcionavo.

Paskutiniųjų eksperimentų metu iš triušių penių lygiųjų raumenų ir kraujagyslių sienelių buvo paimtos ląstelės, kurios vėliau buvo augintos kolageno matricoje, kuri palaiko audinio struktūrą ir leidžia jam regeneruotis. A.Atala pats sukūrė šį metodą ir jį jau anksčiau panaudojo dirbtinėms pūslėms auginti.

Matricoje pasodintos triušių ląstelės buvo veikiamos junginiais, padėjusiais joms tapti akytkūniu, esančiu abiejose šlaplės pusėse ir sudarančiu didžiąją penio masės dalį. Akytkūnis erekcijos metu prisipildo krauju. Jis savo forma yra panašus į vamzdelį, kuris žmonių organizmuose gali pasiekti 20 centimetrų ilgį. Trečdalis šio ilgio neišsikiša už dubens ribų.

Urologai naujai užaugintą akytkūnį įsodino triušiams, kuriems šis audinys prieš tai buvo pašalintas. Jau po mėnesio gyvūnai galėjo sėkmingai daugintis.

Ataugintuose organuose erekcijos metu kraujospūdis buvo toks pats, kaip ir sveikuose organuose. Be to, triušiai su persodintais akytkūniais galėjo ejakuliuoti ir apvaisinti savo pateles. Visos patelės, apvaisintos gydytų triušių, susilaukė sveikų palikuonių, teigia mokslininkai.

Kiekvienam gyvūnui buvo įsodintas akytkūnis, užaugintas iš jų pačių ląstelių, pabrėžė A.Atala. Tai svarbu dėl to, kad iš paciento ląstelių užauginti audiniai – nesvarbu, ar kalbama apie triušius, ar apie žmonės – nėra atmetami organizmo imuninės sistemos.

Mokslininkas tikisi, kad šis gydymo metodas, pakeičiant prastai veikiantį audinį, bus naudingas gydant žmones, kurių erekcijos funkcija yra sutrikusi.

Prekyboje yra nemažai populiarių vaistų, padedančių sumažinti šios būklės keliamus nemalonumus. Dažniausiai su erekcijos sutrikimais susiduria 40-70 metų vyrai. Sudėtingesniais atvejais medikai į pacientų penius įsodina silikoninius implantus, bet jie, deja, negali visiškai grąžinti paciento gebėjimo pasiekti natūralią erekciją.

Esant rimtam erekcijos sutrikimui, vadinamam akytkūnio fibroze, akytkūnis negauna pakankamai deguonies ir žūva bei būna pakeičiamas jungiamuoju audiniu. Naujo akytkūnio užauginimas ir įsodinimas tokiems pacientams būtų labai naudingas, sakė mokslininkai.

Tačiau ekspertai įspėja, kad mokslininkai turėtų įsitikinti, jog naujai sukurti akytkūniai yra tinkamai integruojami į penį ir garantuoti, kad visos reikiamos kraujagyslės aprūpina organą krauju. Priešingu atveju persodintas organas negalės veikti ir netrukus taip pat peraugs jungiamuoju audiniu.