Tiesa, derybos dėl valdančiosios koalicijos, kuri turėtų sudaryti vyriausybę, vyksta sunkiai bei rodo užkulisines manipuliacijas ir pragmatišką išskaičiavimą. Prezidentą remiantis susivienijimas „Mūsų Ukraina“ nusprendė vėl sustabdyti derybas dėl koalicijos parlamente su Julijos Tymošenko bloku ir Ukrainos socialistų partija, J. Tymošenkos bloko atstovams pareiškus, kad premjero postą turi užimti J. Tymošenko, o Aukščiausiosios Rados pirmininko - socialistų atstovas. Vyksta įprasti politiniai žaidimai - ne veltui daugelis apžvalgininkų pabrėžia, jog šalis įžengė į pragmatiškų susitarimų bei sprendimų etapą.
Pirmoji pusė - „Sukrėtimas nedidelis, nukentėjusiųjų nedaug“ iš arabų naujienų agentūros „Arab News“
„Kovo 26-ąją vykusiuose rinkimuose ukrainiečiai nenusigręžė nuo oranžinės revoliucijos, įvykusios 2004-ųjų gruodį. Dar daugiau - jei atidžiai seksite naujienas, pastebėsite, kad jie apie tai net nekalba. Kuriems galams užsieniečiams skaityti straipsnius apie taikius, pagal įstatymus surengtus Ukrainos parlamento rinkimus?
Tai, ką galima būtų pavadinti sukrėtimu, įvyko praėjusių metų rugsėjį, kuomet pasikeitus abipusiais kaltinimais, iširo V. Juščenkos ir kitos oranžinės revoliucijos herojės J. Tymošenko sąjunga. V. Juščenkos teigimu, ji iširo dėl nesugebėjimo suprasti partnerio poziciją, nenuoširdumo bei užkulisinių intrigų. Tuo metu J.Tymošenko sako, jog nuo to momento, kai prezidentas atėjo į valdžią, artimiausi jo aplinkos žmonės esą ėmė daryti iš jos priešą.
V. Juščenko atleido J. Tymošenko ir paskyrė premjeru savo aplinkos žmogų. O buvusių bendražygių partijos vykdė savarankiškas rinkimų kampanijas, taip skaldydamos „oranžinius“ rinkimų balsus. Viskas baigėsi tuo, kad V. Janukovičiaus, tai yra, žmogaus, kurio klasta prezidento rinkimuose ir sukėlė „oranžinę revoliuciją“, vadovaujama partija dabar turi daugiausia vietų parlamente. Tokią padėti galima vertinti kaip kažką ypatingo, tačiau iš tiesų taip nėra.
Ankstesniuose, 2002-aisiais vykusiuose parlamento rinkimuose V. Juščenkos partija „Mūsų Ukraina“ surinko 24 procentus balsų, šiemet jų rezultatas sumažėjo iki 15 proc. Bet J. Tymošenkos partija, anksčiau gavusi tik 7, šiais metais surinko 23 proc. Kartu abi partijos surinko 37 proc. balsų, ir tai yra 5 proc. daugiau nei 2002 metais.
V. Janukovičiaus vadovaujama regionų partija gavo 30 proc. balsų, ir tai geriausias atskiros partijos pasiektas rezultatas. Šį rezultatą sunku lyginti su buvusiais rinkimais, nes tarp partijų, apeliuojančių į rusakalbius Ukrainos gyventojus, įvyko didelių pasikeitimų. Be to, jos šiuo metu nėra taip nutolusios nuo daugiausia ukrainietiškai kalbančių „oranžinių“ partijų šalininkų kaip prieš porą metų. Nors ir kokia susiklostytų valdančioji koalicija, tai nereikš, kad Ukraina suka atgal į ankstesnius negerus laikus.
Perspektyva Ukrainai tapti ES nare - nors ir tolima, tebėra patraukli daugeliui „oranžinių“ rinkėjų, nors dabar jie daug geriau supranta, jog tai – tolima perspektyva. Korupcija, kaip ir anksčiau kels problemų, o santykiai su Rusija bus sudėtingi bei neramūs. Bet šalis vis tiek juda į priekį. Demokratijose neretai susiformuoja keistos politinės sąjungos, galima oranžinė-žydra koalicija parlamente – ne pats blogiausias dalykas, galėjęs įvykti Ukrainoje. Taigi, paskutiniai įvykiai Ukrainoje tėra nežymūs politiniai sukrėtimai, per kuriuos praktiškai niekas nenukentėjo“.
Antroji pusė - prezidento V. Juščenkos straipsnis „Nauja era Ukrainoje“ JAV žurnale „The Wall Street Journal“
„Neįmanoma nesusimąstyti, kokia būtų buvusi Ukrainos istorija, jei oranžinė revoliucija būtų įvykusi anksčiau. Mano šalies sugrįžimas į normalų būvį – tai svarbių reformų, kurias įvykdėme po tų lemtingų 2004-ųjų rudens dienų, rezultatas.
Pirmiausia, mes atsisakėme valstybinės cenzūros, suteikdami spaudai visišką laisvę. Pirmą kartą visos politinės jėgos, valdžios bei opozicijos kandidatai turėjo vienodas galimybes reikštis eteryje. Tikra konkurencija tarp partijų kėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą, todėl į rinkimus atėjo du trečdaliai visų registruotų rinkėjų. Antra, rinkimų kampanijos metu buvo apsieita be gąsdinimų, baimės ir begėdiškų manipuliacijų. O anksčiau pasitaikydavo, kad kandidatus persekiodavo teisėsaugos organai bei specialiosios tarnybos.
Po 2004 metų prezidento rinkimų daugiau nei penkiems tūkstančiams valdininkų pateikti kaltinimai dėl rinkimų rezultatų falsifikavimo. Šiemet įvedėme griežtą kontrolę, kuri neleido valdininkams piktnaudžiauti savo įgaliojimais.
Šie rinkimai užbaigė posovietinės Ukrainos transformaciją. Mes pradedame naują parlamentinės demokratijos bei vietos savivaldos vystymosi etapą. Prieš tris mėnesius įsigaliojo konstitucijos pataisos, pagal kurias dalį vykdomosios valdžios funkcijų, konkrečiai, ministro pirmininko paskyrimą iš prezidento perima parlamentas.
Nauja koalicinė vyriausybė turi būti suformuota per du mėnesius po oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo. Vykdydamas savo konstitucinę prievolę, aš kaip prezidentas ir vyriausiasis kariuomenės vadas, paskirsiu užsienio reikalų bei gynybos ministrus.
Diskusijų su rinkimus laimėjusių partijų vadovais metu pasiūliau įstatymų leidėjams baigti rinkiminę retoriką ir imtis vienyti šalį. Kultūriniams, religiniams bei kalbiniams skirtumams neturėtų būti vietos politinėje dienotvarkėje. Todėl norėčiau, kad visos politinės jėgos pasirašytų „stabilizacijos paktą“, kuriame būtų pažymėti pagrindiniai nacionalinės vienybės principai. Harmoningas regioninis bei socialinis-ūkinis mūsų šalies vystymasis – bendras tikslas, dėl kurio turėtų sugebėti sutarti visos partijos.
Po oranžinės revoliucijos Ukrainai atsivėrė naujos ekonominės galimybės. Šiais metais tikimės įstoti į Pasaulinę Prekybos organizaciją. Vykdome griežtas ir seniai pribrendusias reformas, įvesdami rinkos kainų nustatymą energijos resursams, liberalizuodami bankus bei gerindami intelektinės nuosavybės apsaugą.
Turime spartinti teismų reformą bei aktyviau kovoti su korupcija. Taip pat mūsų dienotvarkėje – transporto infrastruktūros vystymas, perdirbimo pramonės skatinimas ir valstybinių įmonių pardavimas strateginiams investuotojams atviruose aukcionuose.
2004-aisiais mes ėmėme atkurti visuomenės pasitikėjimą vyriausybe, pradėję naują dialogą, atvedusį į didesnį atvirumą, naujas laisves bei nacionalinio išdidumo atgimimą. Rinkėjų pasitikėjimas reiškia didėjančią paramą europietiškoms demokratinėms vertybėms. Sugebėjimas rasti teisingą formulę formuojant vyriausybę bei užbaigiant pirmą Ukrainos parlamentinės demokratijos vystymosi etapą taps svarbiu netolimos ateities išbandymu“.
„Dvi pusės“ - antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).