Egzaminas tampa diktantu

Artėjant sesijai galima aptikti skelbimų, siūlančių išsinuomoti laisvų rankų įrangą. Kai kuriems studentams tai padeda neblogai išlaikyti sesiją. Kam mokytis, jeigu galima parašyti „diktantą“? Tereikia drąsos ir sugebėjimo padiktuoti pagalbininkui egzamino klausimus, o tuomet lieka tik nepakliūti į dėstytojo akiratį.

Yra sakoma, jeigu yra nuodai, tai bus ir priešnuodžiai. Dėstytojai taip pat žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis. Užtenka specialaus pakabuko raktams, reaguojančio į telefono skleidžiamas bangas, ir nusirašinėjantis studentas – pagautas.

Mobiliųjų telefonų nauda

Mobilieji telefonai pakeitė žmonių gyvenimą. Bendrauti tapo kur kas paprasčiau. Jie teikia ir pramogų: galima žaisti žaidimus, klausytis muzikos, naršyti internete. Nebūtina skubėti namo, kad pažiūrėtum mėgstamą laidą – ją gali pamatyti mobiliojo telefono ekrane.

Nori nustebinti draugą? Nieko nėra paprasčiau: siųsk melodiją, paveikslėlį arba iškrėsk „piktą“ pokštą – užsakyk ne visais atvejais juokingą skambutį.

Stovyklaujant gamtoje pravers mobilusis telefonas – žibintuvėlis, o norint įamžinti malonias akimirkas visai nereikia ieškoti fotoaparato – naujausi nešiojamųjų telefonų modeliai turi ir šią funkciją.

Taupūs studentai turi kelis mobiliuosius telefonus su skirtingomis kortelėmis. Vilniaus pedagoginio universiteto trečiakursis Andrius Vasiliauskas teigia, kad naudojasi dviem mobiliaisiais telefonais: „Vienas lieka namuose, kitą nešiojuosi su savimi. Žinau, kad per ilgas kontaktas su telefonu gali sukelti smegenų vėžį, širdies ir kitų vidaus organų sutrikimus. Mokslininkai tiria telefonų įtaką žmogaus organizmui, nes tai dar naujovė.

Galimi padariniai paaiškės po keleto dešimtmečių. Tada ir pamatysime, kas mūsų laukia, o dabar mobiliuosiuose telefonuose matau daugiau pliusų nei minusų“.

Mokslininkai nesutaria dėl žalos

Mobilieji telefonai suteikia daugybę patogumų ir pramogų, tačiau ar už tai mes nemokame savo sveikata? Pasaulyje tarp mokslininkų vyksta ginčas dėl jų kenksmingumo. Besaikis mobiliųjų telefonų naudojimas gali sukelti galvos skausmus, klausos bei regos pakitimus, atminties susilpnėjimą, galvos svaigimą, veido ir kaklo odos paraudimą bei niežėjimą, o taip pat karščio jausmą aplink ausį, prie kurios priglaustas telefonas, bei veido ir kaklo srityse.

Tai trumpalaikiai simptomai, pranykstantys per kelias ar keliolika valandų.

Taip pat reikia nepamiršti ilgalaikio bevielių telefonų skleidžiamų bangų poveikio. Mokslininkų duomenimis net 30 proc. smegenų auglių sukeliami mobiliųjų telefonų.

Daugiausiai auglių rasta toje galvos smegenų pusėje, prie kurios pokalbio metu laikomas telefonas. Taip pat nustatyta, kad telefonų sukuriami elektromagnetiniai laukai neigiamai veikia žmogaus DNR, tiesiogiai naikina smegenų ląsteles bei paankstina Alzhaimerio ir Parkinsono ligas.

Švedų specialistai ištyrė, kad mobiliųjų telefonų radiacija sukelia miego sutrikimus. Kauno medicinos universiteto ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos profesorius Virgilijus Ulozas teigia, kad nėra susidūręs su prieš tai minėtais tyrimais. „Jokios didelės žalos, kurią būtų įrodę man žinomi tyrimai, mobilieji telefonai nedaro, jei nekalbėsite 5 – 6 valandas, žalos nepajusite. Lietuvoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti galimą mobiliųjų telefonų elektromagnetinių bangų poveikį klausai. Šis tyrimas buvo rengiamas tarptautiniu mastu ir parodė, kad 10 minučių pokalbis ir jo metu veikiančios elektromagnetinės bangos klausos pokyčių nesukelia“, – teigė V. Ulozas.

Skambučio gatvėje kaina

Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad tikimybė patekti į autoavariją kalbant telefonu yra 30 proc. didesnė nei vairuojant išgėrus.

Tačiau atsargiai su mobiliaisiais telefonais reikia elgtis ir pėstiesiems: einant per gatvę geriau jais nesinaudoti.

Nenorėjusi prisistatyti Mykolo Romerio universiteto studentė pasakojo tapusi įvykio liudininke universiteto mašinų stovėjimo aikštelėje: „Tarp mašinų šnekėdamas mobiliuoju telefonu ėjo vaikinas. Jis drąsiai patraukė skersai gatvę ir net nepastebėjo atvažiuojančios mašinos. Studentas taip įsigilino į pokalbį, kad net negirdėjo už jo nugaros ėjusių merginų įspėjimų. Vairuotoja bandė sukti į šoną, rizikuodama kliudyti kitas aikštelėje stovėjusias mašinas. Vaikinas to net nepastebėjo ir prie ausies priglaudęs mobilųjį telefoną ėjo tiesiai po ratais“. Niekas nenukentėjo tik laimingo atsitiktinumo dėka. Šis įvykis parodė, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu gali kainuoti net gyvybę.

Galima sumažinti mobiliųjų telefonų kenksmingumą

Mobilųjį telefoną geriau laikyti atokiau nuo savęs: nesinešioti arti širdies, jei įmanoma, nelaikyti kišenėse, o miegant pasidėti kuo toliau nuo galvos, dar geresnis variantas – naktį jį visai išjungti. Techniškai tvarkingas telefonas skleidžia elektromagnetines bangas, atitinkančias leistiną normą, ir žmogaus sveikatai neigiamos įtakos neturi.

Tačiau, jeigu yra pažeista antena, elektromagnetinis spinduliavimas gali gerokai viršyti normą. Didesnį elektromagnetinį spinduliavimą gali lemti ir neoriginalūs telefono dangteliai.

„Elektromagnetinis spinduliavimas stipriausias surinkus telefono numerį ir pradėjus skambinti. Tuomet patartina telefoną laikyti toliau nuo galvos. Kalbėti reikia saikingai, naudoti laisvų rankų įrangą ir turėti omenyje, kad kuo naujesnis telefonas, tuo mažiau elektromagnetinių bangų skleidžia“, – patarimais pasidalino profesorius V. Uloza.

Šaltinis
"Savas", Lietuvos studentų laikraštis
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją