Kaip Jūsų gyvenime atsirado vynas?

Kai dirbau viename banke protokolo vadove tekdavo susitiksi su užsieniečiais. Tokiuose susitikimuose dažnai teko išgirsti apie jų vyno rūsius, vyno pirkimą. Kita vertus, keliaujant kartu su jais restoranuose mačiau, kokius vynus jie renkasi, į ką atkreipia dėmesį. Lietuvoje vynus turėjau išrinkti aš. Tačiau kai visuose restoranuose mačiau tą patį siūlomą vyną (tokios mažos pasiūlos užsienyje niekada nemačiau), pradėjau domėtis vynu. Šis mano domėjimasis pasikeitė po to, kai atostogų metu Prancūzijoje pakliuvome į vyno mokyklą. Po šių mokslų aš su vyru „iki ausų“ pasinėriau į vyno pasaulį.

Kaip Jūsų dvi dukros reaguoja į tokį Jūsų pomėgį?

Vaikai yra vargšai (juokiasi). Viena vertus, jos mūsų nemato, kaip ir visų, manau, dirbančių tėvų vaikai. Tačiau kita vertus, joms yra daugiau galimybių su mumis keliauti ir daug pamatyti. Mažoji Gilė Bitė visus naujus įspūdžius greitai sugeria ir grįžusi iš kelionių namuose vaidina vyndarius, degustacijas. Didžiajai dukrai Mildai galbūt trūksta kitokio bendravimo, tačiau ji pakankamai suaugusi, turi savo gyvenimą. Dabar ji nuklydusi į meno pasaulį, domisi keramika, muzika. Manau, kaip ir kiekvienas paauglys, dabar ji yra ieškojime.

Aišku, dukroms atsibosta, kai namie dažnai kalbama apie darbą. Manau, tai blogai. Tačiau kai kalbama apie gurmanišką maistą, vyno kokybę, manau, tai vaikams tik į naudą.

Kokia Jūs mama?

Esu griežta. Galiu žaisti, kvailioti, vaidinti animacinių filmukų personažus, tačiau man turi būti tvarka. Tvarka moksle, spintoje, lovoje, švaroje, elgesyje.

Kaip Jums pavyksta derinti darbą ir šeimą?

Viena vertus, man nesunku, nes daugeliu atvejų šeima būna su manim kartu. Be to, aš dirbu kartu su vyru. Kartais norisi būti tik kartu, bet atsiriboti nuo darbo sunkiai pavyksta. Čia, manau, yra problema.

Kita vertus, aš galiu džiaugtis, kad mūsų abiejų su vyru mamos mums labai daug padeda. Aišku, jos negali atstoti vaikams mūsų. Tačiau mūsų mamos labai atsidavę. Į mūsų nuolatinius lakstymus, jos žiūri paprastai – vaikai dirba, jiems reikia padėt. Aš visąlaik susimąstau, ar aš taip daryčiau. Atvirai kalbant, ko gero, tingėčiau.

Bet, aišku, labai pasiilgstu vaikų. Norisi mažąją iš darželio parvežti ir kartu pabūti. Tačiau būnant kartu pajuntu, kad mintys kažkur toli. Todėl tenka pripažinti, kad darbas yra užgožęs šeimą.

Jei reikėtų pasirinkti - šeima ar darbas?

Žinoma, šeima. Darbą gali ir kitą susirasti. Tačiau dabar galiu pasidžiaugti, kad mano darbuotojai labai savarankiški. Todėl nebūna nieko baisaus, jei į darbą atvažiuoju valanda vėliau, o tą valandą „pavagiu“ šeimai.

„Vyno dienose“ Austrišką vyną siūlė degustuoti tėvas ir sūnus. Vyrai dažniau nei moterys degustuoja vynus. Ar tokiame vyno pasaulyje moteriai lengva įsitvirtinti ir pasiekti pripažinimą?

O pasaulyje ar moteris yra visada lygi su vyru? Jei vyras padaro kažką – tai yra įvykis, jei moteris – tai normalu arba uždedama etiketė, kad tai yra turtingo vyro žmona, arba turtingo tėvo dukra. Nežinau, čia reikia paklausti Dievo, kodėl tai yra.

Vyno pasaulyje moterų nėra daug. Taip istoriškai susiklostė, kad vyndarių verslą perima sūnūs. Dukros dažniausiai tampa gydytojomis. Tačiau daba jau ir dukros pradeda perimti tėvų verslą. Sutinku, kad vyno pasaulyje moterų yra mažiau, bet tos, kurios yra – labai aukštos kvalifikacijos. Manau, ateis ta valanda, kai bus matriarchatas. (juokiasi).

Jūs tuo tikite?

Moterys dažniausiai yra užguitos kasdienių darbų. Nori nenori, bet kažkodėl jei vaikai neprižiūrėti - „dusinama“ moteris. Nesako, kad tėtis neprižiūri, atsigręžia į mamą. Kažkas nenuėjo į parduotuvę – moteris jaučiasi kalta, bet ne vyras. Moterims turbūt per visą kūną eina sąžinė. Vyrai sąžinę turi galbūt ausies kampelyje, nes...jie dirba, jie daro karjerą.

Kokiomis vertybėmis vadovaujatės gyvenime?

Pirmiausia teisybė, jokio melo. Sąžiningumas, nuoširdumas, darbštumas. Negaliu pakęsti apsimetinėjimo.

Ar lietuviai vertina gerą vyną?

Norint atvežti į Lietuvą gerą ir kokybišką vyną, reikia įtikinėti vyndarius, kad mūsų šalies vartotojams tikrai reikia tokio produkto. Kartą teko atsidurti keistoje situacijoje. Susitikimuose su vyndariais Lietuvą pristatau kaip gero vyno mėgėjų šalį. Kartą buvo taip, kad po tokio mano pasakojimo vienas vyndarys bakstelėjo pirštu į tolumoje stovinčią moterį ir paklausė, ar aš iš tos pačios Lietuvos, apie kurią čia taip pasakoju. Pasak vyndario, ta lietuvė moteris jo prašė vyno už vieną eurą, nes, anot moters, Lietuvoje gero vyno niekam nereikia.

Tokiose situacijose man pasidaro labai apmaudu, kaip mes reprezentuojame šalį. Mano nuomone, reikia apsispręsti, ko mes siekiame, kaip mes norime gyventi. Kokybė su kiekybe dažniausiai neina kartu. Todėl galima nusipirkti butelį gero vyno arba tris butelius prasto. Bet tada kyla klausimas – ar mes norime atrasti naujų skonių ir džiaugtis gyvenimu, ar paprasčiausiai prisigerti.

Kokį vyną mėgsta moterys?

Aš siūlyčiau nekreipti dėmesio į tai, ką siūlo vyrai. (juokiasi). Pačioms keliauti per lentynas ir ieškoti savo skonių. Pastebėjau, kad moterys mėgsta baltą vyną, tačiau neretai nedrąsu tą pasakyti. Arba tos, kurios mėgsta saldesnį, neprisipažinta, nes seniau pardavinėti pigūs saldūs vynai nebuvo geri. Tačiau tai nereiškia, kad dabar nėra gero ir kokybiško tokio tipo vyno. Svarbiausi ragauti tai, ko pati nori ir kas patinka.

Kas Jums yra gyvenimo kokybė?

Ieškojimas. Taip pat siekis nebūti abejingu tam, kas vyksta aplink ir stengtis keisti, kas yra tavo galimybių ribose. Turiu omenyje žinių, kurias mes įgavome, panaudojimą ir skleidimą kitiems. Nes kiti galbūt to nežino, bet dirba kitą darbą ir teikia mums gyvenimo kokybę kitose srityse. Mano supratimu, gyvenimo kokybė yra darna, harmonija bei ramybė.

Turite posakį, kuriuo vadovaujatės?

Senas, bet labai geras priežodis. Elkis taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi. Ir dar, mano manymu, labai svarbu būti tolerantišku. Tiek su savo vaikais, tėvais, net su kaimynais.