Cheminės priemonės
Perkantiesiems odinius baldus, kaip ir odinę avalynę, prekybininkai visuomet pasiūlo specialių cheminių odos priežiūros priemonių. Dažniausiai komplektą sudaro specialus valiklis ir impregnantas arba jie parduodami atskirai. Kaip teigia odiniais baldais prekiaujančios bendrovės, cheminės priežiūros priemonės yra geriausias pasirinkimas ir tinka visiems odos gaminių tipams. Todėl nesibaiminant jas galima naudoti bet kokia oda aptrauktiems baldams prižiūrėti ar valyti.
Itališkais odiniais baldais prekiaujančios UAB „Aresona" direktoriaus pavaduotojo Artūro Labanausko teigimu, baldus rekomenduojama valyti profilaktiškai porą kartų per metus. Pirmiausia reikia nuvalyti dulkes nuo baldų, o po to juos valyti cheminėmis priemonėmis. Po valymo odą būtina ištepti arba nupurkšti impregnantu.
Pakaitalas - neutralus muilas
Ką daryti, jei nenorite naudoti cheminių valiklių? Pasak Labanausko, liaudiški valymo būdai ne ką prastesni. Profilaktiškai arba purvo dėmes ant baldų lengvai galima išvalyti vandeniu, kuriame ištirpinta neutralesnės reakcijos (pH 5,5-5,9) muilo. Neutralios reakcijos muiluotas vanduo saugo odą nuo sausėjimo, drėkina, suteikia jai natūralumo ir minkštumo.
„Sudrėkinta servetėle nuvalome baldus, paskui būtina juos ištrinti impregnantu. Kaip pakaitalą galima naudoti švelnų aliejų, pavyzdžiui, iš vaikų kūno priežiūros serijos", - pataria „Aresonos" direktoriaus pavaduotojas.
Bendrovės „Odita" direktorius Arminas Garijonas įspėja, kad pernelyg dažnas odos valymas muiluotu vandeniu gali pakenkti. Pasak jo, kai kurių rūšių oda jautri, tepli, jai reikia nuolatinės priežiūros. Tokią odą valant reikia žiūrėti, kad muiluotas vanduo neimtų ėsti gaminio paviršiaus, o išvalius būtina ją impregnuoti.
A.Labanausko teigimu, sunkiai išsivalančias dėmes (pavyzdžiui, uogienių, dažų) galima valyti ir degtine arba spiritu, tačiau reikia būti atsargiems. „Pirmiausia pamėginkite ant mažo odos plotelio. Jei matote, kad odai nekenkia, galite naudoti alkoholį", - sako A.Labanauskas.
Tačiau A.Garijonas pataria vengti odinių baldų valymo alkoholiu arba spiritu.
Šiluma kenkia vaškuotai odai
Specialistų teigimu, odinių baldų „žudiku" gali tapti pernelyg didelis karštis.
Kai kurie baldai būna aptraukti vaškuota (lakuota) oda. Tai blizgi, slidžiu paviršiumi ir laminatu padengta oda. Pasak A.Labanausko, vaškuotos odos apdirbimo technologija skiriasi nuo natūralumą išlaikiusios odos, taip pat ji yra plonesnė, todėl ir mažiau atspari karščiui.
„Kaip ir ant bet kokio odinio baldo, o ypač ant aptraukto tokios rūšies oda, reikia vengti dėti karštos arbatos ar kavos puodelį. Vaškuotą odą dengiančios plėvelės sluoksnis neatsparus karščiui, todėl ji gali raukšlėtis, trauktis. Aš pats tokia oda aptrauktų baldų nesirinkčiau", - prisipažįsta „Aresonos" direktoriaus pavaduotojas.
Be to, vaškuotos odos baldus patariama statyti atokiau nuo šilumos šaltinio - židinio, krosnelės, šildytuvo. Ilgainiui oda, jei ji nėra gerai impregnuota, gali pradėti skeldėti, trūkinėti, net pačios brangiausios priežiūros priemonės nepadės.
Nuo saulės oda traukiasi
Ne išimtis ir saulės spinduliai. A.Labanausko teigimu, jie blukina odą. Todėl jei baldus pasiekia saulė, vasarą patariama juos perstumti ten, kur ant jų nekristų tiesioginiai saulės spinduliai. Itin jautri saulei vaškuota oda. Todėl ypač reikia saugoti tokia oda aptrauktus baldus.
A.Garijonas taip pat pritaria, kad vienas didžiausių tokios odos priešų - tiesioginiai saulės spinduliai. „Jei oda nėra gerai impregnuota, įmirkyta specialiuose riebaluose, ji sukietėja, išretėja, pradeda skeldėti, trūkinėti, nes traukiasi", - sako „Oditos" direktorius.
Gamintojai neretai pataria patalpoje, kurioje stovi baldai (tai tinka ne vien vaškuotos odos gaminiams), palaikyti ne didesnę kaip 20 laipsnių šilumą. Kiti tokiai nuomonei nepritaria ir sako, jog tinkama bet kokia temperatūra, svarbiausia, kad patalpa būtų vėdinama ir joje būtų apie 60 proc. drėgmės.
