Netrukus užsipuolė švietimo reformos autorius, kad jie mėgina Lietuvoje įgyvendinti iš Amerikos atsivežtus utopinius planus, kurie neva sugriovė užjūrio švietimo sistemą.
Praėjusią savaitę jis išdėstė lituanocentristinę tautiškumo pamoką kultūros ministrei Romai Dovydėnienei, kaip “teisingai” turėtų būti atstovaujama Lietuvai Frankfurto knygų mugėje. Ir jau ėmė sudarinėti savą programą. Girdi, skiriama per daug dėmesio žydų temai. Todėl Lietuvos paviljono atidarymo iškilmėse turėtų pasirodyti ne žydų ir rusų kilmės džiazo trio - Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Čekasinas ir Vladimiras Tarasovas, o folkloro dainininkė Veronika Pavilionienė.
Šitokie įtakingo Ministrų kabineto vadovo patarėjo pareiškimai kenkia tiek šalies prestižui, tiek paties premjero A.Brazausko, kaip nuosaikaus politiko, įvaizdžiui. Tačiau šis, būdamas pragmatikas, ekonomistas, skaičiuodamas kiekvieną ėjimą, šįkart tyli, geriausiu atveju pareiškia, kad patarėjas išdėstęs tik savo asmeninę nuomonę.
“Veido” žurnalistinis tyrimas, kodėl premjeras A.Brazauskas stoiškai kenčia patarėjo A.Juozaičio išpuolius.
“Sąjūdžio aušroje, - dėsto Gediminas Kirkilas, socialdemokratų propagandos ministras, vienas premjero A.Brazausko bendražygių, - už A.Juozaičio nugaros lindėjo ne vienas akademikas, profesorius. Jis tuo metu buvo drąsesnis už visus”. Kaip vieną dabartinio premjero patarėjo drąsos ir patriotizmo įrodymų G.Kirkilas, tuometis komunistų partijos Centro Komiteto instruktorius, prisiminė A.Juozaičio viešą kalbą apie “tikrąjį” Vincą Kapsuką. Žinoma, šiandien ta kalba, pasak G.Kirkilo, jokio įspūdžio nepadarytų. Tačiau tuomet ji sukėlė sprogusios bombos įspūdį. “Ją slapčia įrašė ir į CK kultūros skyrių atvežė KGB. Ne vienas mūsų, besiklausydamas tos kalbos, tada buvo persigandęs”, - neslėpė G.Kirkilas.
Jis dabartinį premjero patarėją vadina “netradicine asmenybe”, kuri ekstremaliom sąlygom gali nuveikti labai daug. Iškilus kritinėms situacijoms, pasak G.Kirkilo, reikia netradicinių lyderių. Racionaliai mąstantys veikėjai, pragmatikai čia mažai ką gali. Jų logikos reikia vėliau.
Kai kurie Sąjūdžio veikėjai mena, kad savo drąsa A.Juozaitis vertęs net suabejoti - gal jis “KGB agentas”, o “gal ligonis”? Vis dėlto jam sekėsi kartu su Sąjūdžiu kopti politinės karjeros laiptais. Jo kryptingas veikimas, ryžtas ir netradicinis mąstymas neretai užgoždavo kitą iškilią to meto asmenybę - Sąjūdžio pirmininką V.Landsbergį.
A.Juozaitis, pasak Eugenijaus Gentvilo, vieno vėlyvesnių jo bendražygių, negalėjo neužkariauti žmonių simpatijų. Daugelį traukė tai, kad jis - daugkartinis Lietuvos SSR ir SSSR plaukimo čempionas bei rekordininkas, pagaliau 1976 m. Monrealio olimpinių žaidynių čempionas, Europos taurės laimėtojas. “Be to, kad jis buvo mylimas kaip aukštos prabos sportininkas, olimpietis, daugelį žavėjo dar ir tai, kad jis - filosofas”, - pabrėžė E.Gentvilas.
Kai kurie pašnekovai prisiminė esą tarp A.Juozaičio ir V.Landsbergio vykusi savita tyli rezistencinė kova dėl lyderio pozicijų.
Tačiau atvirai ji ilgokai neprasiveržė. Abu politikai buvo pasidaliję veiklos sferas. V.Landsbergis, kaip geras ėjimų meistras, formulavo strategiją ir taktiką. A.Juozaitis, kaip Sąjūdžio sekretorius, be idėjų generavimo, užsiėmė dar ir administracine veikla. Jis buvo laikraščio “Sąjūdžio žinios” redaktorius, leido atributiką su Sąjūdžio emblema: ženklus, vėliavėles, suvenyrus.
Netikėčiausia įvyko vėliau. Prieš pat rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą (AT) A.Juozaitis, turėjęs rungtis vienoje apygardoje su tuomečiu Komunistų partijos Centro Komiteto pirmuoju sekretoriumi A.Brazausku, netikėtai atsiėmė savo kandidatūrą pastarojo naudai.
A.Juozaitis grįžo į Filosofijos ir sociologijos institutą dirbti paprastu moksliniu bendradarbiu. Čia jis dirbo iki pernai metų, kai tapo premjero A.Brazausko patarėju kultūrai. Manoma, kad A.Brazauskas šitaip atsidėkojo A.Juozaičiui už istorinį atsivertimą.
G.Kirkilas neslepia, kad norą dirbti premjero A.Brazausko komandoje pareiškęs pats A.Juozaitis.
Bet grįžkime 10-13 metų atgalios. Sąjūdis triumfavo per rinkimus į AT. Ir neabejotinai A.Juozaitis būtų laimėjęs prieš komunistą A.Brazauską. Tačiau kas atsitiko?
Dainuojančios revoliucijos nuotaikom gyvenanti Lietuva buvo priblokšta. Ji skaitė mylimo filosofo “Istorinę klaidą”. Jis koneveikė Sąjūdžio pirmininką V.Landsbergį. Šita A.Juozaičio nemeilė V.Landsbergiui tapo nuosekli. Paradoksalu, tačiau buvęs Sąjūdžio sekretorius vis dažniau ėmė žvilgčioti A.Brazausko pusėn. Filosofas guodėsi, kad jis atsisakė kandidatuoti į AT deputatus prašomas V.Landsbergio, kad nereikėtų pyktis su komunistų partija.
“Ar iš tikrųjų taip buvo?” - teiraujamės šiandieninio Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininko. Jis iš pradžių ne itin noriai leidžiasi į pokalbį. “Ar jūs norit jam daugiau populiarumo suteikt? - klausimu į klausimą atsako profesorius V.Landsbergis, bet sutinka papasakoti. - Iš tikrųjų buvo svarstymų, kad galbūt reiktų nukirst senąją nomenklatūrą, tokią kaip Sakalauskas, Astrauskas, o Brazauską praleisti į AT. Tą ir įvykdė Sąjūdis. Taigi pirmą kartą buvo toks konfūzas, kad aukščiausi komunistų partijos asmenys iš respublikos nebuvo išrinkti į AT. Kita vertus, būtų buvusi įdomi ideologinė kova - A.Juozaitis atrodė demokratas.
Tačiau nulėmė kita aplinkybė. A.Juozaitis buvo Sąjūdžio sekretorius ir užsiėmė įvairiais leidybiniais reikalais. Atsitiko taip, kad jis viršijo savo įgaliojimus. Apie tai sužinojo KGB. Jie pradėjo rinkti kompromituojančią medžiagą apie A.Juozaitį. Mes supratome, kuo jie užsiima, kad tai gali būti panaudota ir prieš A.Juozaitį, ir prieš patį Sąjūdį. Čia buvo lemiamas momentas. Todėl pradėjom mąstyti, kaip A.Juozaitį atitraukti nuo šito smūgio. Samprotavome, kad jam geriau apsigalvoti dėl dalyvavimo rinkimuose į AT. Tai buvo suprasta kaip tam tikras nurodymas, bet labai nekategoriškas. Istorija tokia.
Beje, nedalyvavo ir dar vienas Sąjūdžio kandidatas - prieš Vladimirą Beriozovą. Taigi komunistų partijos vadovybę mes praleidome be konkurencijos”.
“Šiandien Arvydas gerokai sutrikęs, besiblaškantis žmogus, - klausiamas apie buvusį idėjinį bendražygį kalbą pradeda E.Gentvilas.
Nuolatinis vieno iškiliausių Sąjūdžio politikų pozicijų kaitaliojimas - nuo Sąjūdžio, t.y. konservatorių, prie liberalų, socialliberalų lyderio Artūro Paulausko, galiausiai liberalo Rolando Pakso ir pagaliau socialdemokratų bei A.Brazausko liudija jo nepasitenkinimą savimi.
Tai, buvusių bendražygių žodžiais, jau žmogiškoji tragedija.
“Negana to, - pertaria Egmontas Jansonas, Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas, - jis, kaip filosofas, turėtų stovėti įvairių filosofinių mokyklų sankryžoje. Tačiau jis, persisėmęs eurofobinėmis, amerikofobinėmis, judofobinėmis nuotaikomis, užėmęs kažkokią lituanocentristinę poziciją. Filosofui, intelektualui negali egzistuoti penktasis punktas. Jie neskirsto žmonių pagal rasę, tautybę. O A.Juozaitis sąmoningai supriešina skirtingas kategorijas - žydų ir rusų tautybės džiazo muzikantus su lietuve folkloro atlikėja”.
E.Jansonas įtaria, kad veikiausiai A.Juozaitis šitaip elgiasi dėl noro pasirodyti, bet kokia kaina būti dėmesio centre. Kitaip jis negalįs. “Jis turi narcisistinės asmenybės kompleksą, yra apsėstas didybės manijos. Prisiminkit, kas ėjo išpažinties pas Popiežių Joną Paulių II Vingio parke? Taigi A.Juozaitis. Jam tiesiog reikia būt matomam, - klausia ir atsako E.Jansonas. - Kaip manot, kodėl jis, stovėdamas ant Nacionalinės bibliotekos laiptų su plyta rankose, grūmojo Seimo pusėn. Ogi todėl, kad jam svarbu šokiruoti publiką. Bet ne tam, kad skatintų mąstyti, o tam, kad jį pastebėtų. Kodėl dabar jis puola švietimo ministrą Algirdą Monkevičių? Jo žmona Laima - mokytoja. Kodėl puola ministrę R.Dovydėnienę dėl Frankfurto knygų mugės? Mat Kultūros ministerija paskirstė pinigus projektams ir renginiams remti. A.Juozaitis taip pat pretendavo su roko operos apie Romą Kalantą libretu. Bet jam nebuvo skirta pinigų. Štai jis ir puola”.
“Kuo toliau, tuo labiau jis tampa destruktyvus. Žinoma, šitai nekenktų filosofui, tačiau toks žmogus negali patarinėti premjerui”, - įsitikinęs E.Gentvilas.
Bet, žinia, karalių vaidina jo svita. A.Juozaitis diskredituoja A.Brazauską, vienareikšmiai pritaria ir V.Landsbergis, ir E.Jansonas. Todėl labai keista, kai premjeras A.Brazauskas nenori matyti savo patarėjo paklydimų.
E.Gentvilas šiuo klausimu turi savą filosofiją. Jis mano, kad pats A.Juozaitis turi didelių ambicijų tapti lyderiu. Tikslo jis siekia prisišliejęs prie kokio nors visuomenės mylimo veikėjo ar politinės partijos. Tačiau jei tik toks lyderis dėl ko nors paprieštarauja filosofui, tuoj gauna kiaulę. E.Gentvilas priminė daug pavyzdžių. Pirmas - V.Landsbergis. Toliau filosofas meilikavo aplink A.Paulauską - buvo šio prezidento rinkimų kampanijos vadovu. Užteko A.Paulauskui nesutikti su štabo vadovu, ir šis rinkimų išvakarėse vienoje teledebatų laidų kyštelėjo kiaulę savo kandidatui. Jis išvadino priešininkų kandidatą atėjūnu, jankiu. Auditorija tokius išpuolius suvokia vienareikšmiai. A.Paulauskas prarado nuosaikaus politiko įvaizdį. Galiausiai po rinkimų buvęs štabo vadovas A.Paulauską išdėjo į šuns dienas televizininkams. Naujoji jo meilė buvo R.Paksas. Filosofo žmona aktyviai dalyvavo Liberalų partijos veikloje. Tačiau jai nepavyko tapti parlamentare. Šį savaitgalį L.Juozaitienė apleido liberalus.
A.Juozaitis, pajutęs, kaip jis pats sakė mūsų savaitraščiui, naują energijos šaltinį - dešimtmečiams į valdžią ateisiančią Socialdemokratų partiją, savo pažiūras apsuko 180 laipsnių.
Tačiau A.Brazauskas, matydamas savo patarėjo jam kišamas kiaules, pasak E.Jansono, veikiausiai jau galvojąs, kaip atsikratyti skandalinguoju patarėju. Tačiau galbūt bijąs būti iškoneveiktas kaip V.Landsbergis, A.Paulauskas ar R.Paksas.
Šaltiniai Vyriausybėje teigė, kad nors ir nepastebimai, tačiau gęsta patarėjo žvaigždė, jis stumiamas į užribį.
Tiesa, dar prieš keletą mėnesių jis laikytas realiausiu Socialdemokratų pretendentu į prezidentus. O ir pats filosofas turėjęs didelių ambicijų pakeisti silpstantį partijos liūtą - AMB.