Pasak Švietimo informacinių technologijų centro ŠVIS skyriaus vedėjo Eduardo Daujočio, pasilikusių kartoti kurso skaičius nėra tikslus, nes ne visos mokyklos sugebėjo teisingai užpildyti elektronines Švietimo ministerijos išsiuntinėtas formas.
Mokytojų Taryba
Pagal Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą, kartoti programą toje pačioje klasėje paliekamas mokinys, po papildomo darbo turintis dalyko nepatenkinamą metinį įvertinimą. Tačiau neigiamas pažymys dar negarantuoja pasilikimo antriems metamas. Kelti mokinį į aukštesnę klasę ar ne, svarsto Mokytojų Taryba.
Išnagrinėjusi atsilikimo moksle priežastis ir įvertinusi mokytojų bei klasės auklėtojo darbą su mokiniu per mokslo metus, Taryba gali suteikti antrąjį šansą ir surengti kitą svarstymą ne vėliau kaip rugpjūčio 31 dieną. Per mokiniui duotąjį laiką pasitaisyti, šis gali lankyti papildomus darbus, likviduoti skolas ir, jei mokytojų, mokinio tėvų šalys lieka patenkintos, sėkmingai keliauti į aukštesnę klasę.
Mokytojų ir tėvų nuomonėms dėl kurso kartojimo išsiskyrus, Mokytojų Taryba priima nutarimą siūlyti mokyklos direktoriui išklausyti direktoriaus pavaduotojo ugdymui informaciją apie dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo darbą ir priimti galutinį sprendimą.
Išskirtines teises čia turi 11-osios (3-osios gimnazijos) klasės mokiniai, besimokantys dalyko, kurio programa baigiama tais pačiais metais. Turint įsiskolinimų tokiame dalyke, galima juos likviduoti 12-oje (4-oje gimnazinėje) klasėje, nepasiliekant kartoti kurso.
Gyvenimo krizė
Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė Silva Striunga pabandė apibūdinti situaciją, kurioje atsiduria mokinys, paliktas kartoti kurso. „Tarkim, esu trylikos metų vaikas. Metus praleidžiu visai neblogai, turiu daug įdomesnių užsiėmimų nei mokslai, o staiga mane palieka kartoti kurso. Klasės draugai, man atrodę kaip broliai, o mokytojai – kaip tėvai, pasitarė ir nusprendė išmesti mane iš savo gyvenimo, į visai svetimą aplinką, svetimą klasę su nevykėlio ir blogo mokinio reputacija. Tokiu atveju, galiu galvoti dviem variantais. Pirmasis: „Palaukit, aš jums dar parodysiu!“, arba: „Kaip dabar išgyventi, kad manęs niekas nepamatytų? Koks aš kvailas ir niekam tikęs“. Bet kuriuo atveju, antramečiavimas gali būti tiesiog gyvenimo krizė, nes kartoti kursą tikrai nėra malonu. Jaučiama didelė gėda, pyktis“, - konstatavo S.Striunga.
Psichologė S.Striunga nebuvo linkusi vienareikšmiškai vertinti kurso kartojimo antrus metus. „Kaip auklėjamoji priemonė ugdant vaiko atsakomybę, palikimas kurso kartojimui yra geras dalykas. Mokinys turi suprasti, kad už tam tikrus savo veiksmus sulaukia ir tam tikro atlygio. Jei moksleivis suvokia savo klaidas ir pasitaiso, tuomet pasilikti antriems metams tikrai verta. Bet yra tokiu vaikų, kurie neturi motyvacijos mokytis. Jie nenori dėti jokių pastangų, jiems neįdomu. Tuomet kartoti kurso neverta, nes vaikui tai neduos jokios naudos“, - teigė S.Striunga.
Ne gyvenimo pabaiga
Psichologės teigimu, likimas toje pačioje klasėje dar vieniems metams dar nereiškia, kad vaikas pasmerkiamas visam likusiam gyvenimui. Pasak specialistės, jei 10 normalaus intelekto moksleivių 10 klasėje pasiliktų kartoti kurso, tai absoliučiai visi jie turėtų kuo puikiausias galimybes sėkmingai pabaigti mokyklą ir gerai išlaikyti brandos egzaminus.
„Jeigu jie dirbs ir stengsis, tai žinoma, kad išlaikys. Apie mokyklos baigimo sėkmingumą negalima spręsti iš to, ar buvo moksleivis paliktas kartoti kurso, ar ne. Tie dešimt antramečių turi lygiai tokias pat galimybes sėkmingai pabaigti mokyklą, kaip ir dešimt gerai besimokančių vaikų gali neišlaikyti valstybinių egzaminų“, - šypsosi psichologė.
Problemų neturėjo
Kad antramečiavimas nėra gyvenimo pabaiga, pritarė ir vienuoliktokas Eduardas Petrovskij, kuriam teko antrus metus kartoti dešimtos klasės kursą. Vaikinas tikino, kad dėl palikimo antriems metams problemų neturėjo. „Jau iš senesnių laikų pažinojau visus savo naujosios klasės bendramokslius. Prie kolektyvo pritapti nebuvo sunku. Jei esi komunikabilus ir sugebi bendrauti, tuomet problemų ir neturi kilti“, - tikino moksleivis.
Savo pasilikimo antriems metams priežastis E.Petrovskij buvo linkęs nutylėti, vaikinas tik užsiminė, kad tikrąja priežastimi nebuvę labai blogi pasiekimai mokslo srityje, o prasti santykiai su mokytojais, nuolatiniai konfliktai.
Paklaustas, ar pritartų antramečiavimo alternatyvai, kuomet vietoje pasilikimo antriems metams reikėtų lankyti papildomas pamokas ir gilinti savo dalykų žinias, vienuoliktokas ištarė griežtą „ne“. „Mokykloje ir šiaip moko daugybės nereikalingų dalykų. Pasilikti po pamokų ir mokytis papildomai tik retam užtektų kantrybės“, - konstatavo E.Petrovskij.