Ir vis dėl to, kaip ir buvo tikėtasi, JAV viceprezidento Dicko Cheney kalba nebuvo nuglaistyta ir aptaki. O laikraštis „The Washington Post“ pastebėjo, kad jau pats viceprezidento sprendimas atvykti į Vilnių, nors čia buvo kalbama apie kaimyniškus Baltijos ir Juodosios jūrų regiono šalių santykius, buvo signalas Rusijai ir Baltarusijai, kurios patį forumo faktą vertino kaip priešišką.

G.W.Busho pavaduotojas ne tik pasakė griežtą kalbą, bet ir susitiko su Maskvos nemėgstamais lyderiais Viktoru Juščenka ir Michailu Saakašviliu. Jo planuose buvo pokalbis ir su Baltarusijos opozicijos vadovu Aleksandru Milinkevičiumi, bet šį Aleksandras Lukašenka jau keletas savaičių laiko įkišęs už grotų.

Vašingtono dienraštis rašo, kad Dickas Cheney surengė slaptą susitikimą su vienu demokratinių pažiūrų Rusijos politiku, tačiau jo pavardės saugumo sumetimais laikraštis neatskleidžia.

Pati viceprezidento kalba Vilniuje buvo skirta politinių represijų Rusijoje kritikai, naudojant galingus instrumentus – naftą ir dujas. Viceprezidentas juos pavadino „bauginimo ir šantažo instrumentais“. Toks Rusijos kursas gresia jos izoliacija nuo Europos ir gali padaryti žalą ilgalaikėms vystymosi perspektyvoms. Laikraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad Rusija yra didžiausia dujų gavėja, o naftos gavyboje yra antra pasaulyje po Saudo Arabijos. Šiuo būdu Maskva šantažuoja ne tik nepaklusnias buvusias jos respublikas, bet ir daro spaudimą Vakarų Europos politiniams sprendimams. Dar daugiau, rašo laikraštis: Maskva praėjusį mėnesį prasitarė, kad Amerikos dujų kompanijų dalyvavimas bendruose projektuose bus susietas su Rusijos priėmimu į Pasaulio prekybos organizaciją, į kurią ji beldžiasi štai jau 12 metų. Vašingtonas buvo šokiruotas.

Todėl Maskvos pasipiktinimas aukšto svečio iš Amerikos kalba, kad ji „visiškai nesuprantama“, kelia nuogąstavimus, kad Kremlius ir nenori suprasti Vakarų pastabų dėl nukrypimų nuo demokratijos. Vienintelis Vladimiras Žirinovskis tiesiai šviesiai įvardijo tokių pasisakymų tikslą – neva apšmeižti Rusiją liepos mėnesį Sankt Peterburge įvyksiančio Didžiojo aštuoneto lyderių susitikimo išvakarėse.

Iš tiesų, Vilniaus forumas buvo bene paskutinis prieš liepos 15-17 dienomis šiame gimtajame Vladimiro Putino mieste įvyksiantį G-8 viršūnių susitikimą. Lietuvos sostinėje Kremliaus adresu nuskambėjo paskutinis signalas, kad Maskva per likusius du mėnesius turi įvykdyti kai kuriuos Vakarų reikalavimus demokratijos plėtros srityje. Tarp jų – nevyriausybinių organizacijų, tokios kaip „Naujoji Eurazija“, veiklos legalizavimas, energijos išteklių tiekimo kaimynams garantijos, leidimas nepriklausomiems stebėtojams dalyvauti visų lygių rinkimuose, Maskvos įtakos stiprinimas diktatoriškam Minsko režimui ir taip toliau. Beje, tai buvo klausimai, kuriuos Vilniaus forumo metu Vašingtone aptarė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice ir čia viešėjęs Rusijos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo reikalams Igoris Įvanovas.

Kartu, kaip praneša Amerikos spauda, Vašingtone svarstomas klausimas dėl G.W.Busho vizito į Ukrainą prieš Didžiojo aštuoneto susitikimą Sankt Peterburge. Tai būtų didelis postūmis Kijevo viltims kuo greičiau integruotis į Vakarų visuomenę, o Maskvai būtų pademonstruota, kad iš viršūnių susitikimo Sankt Peterburge Kremlius neįsivaizduotų, jog didžiosios valstybės pritaria V.Putino antidemokratiniams veiksmams.

Šis politinis žaidimas, net jeigu jį taip ir vadintume, pirmąją gegužės savaitę tarsi pavasario šuoras praūžė pro Vilnių. Tai Lietuvą paskatina vaidinti dar didesnį geros kaimynystės tarpininko vaidmenį jai gerai istoriškai pažįstamame geopolitiniame ruože tarp Baltijos ir Juodosios jūrų.