“Norėčiau, kad būtų daugiau pareiškusiųjų norą tapti rektoriumi, bet tokių neatsirado, - “Kauno dienai” sakė prof. A.Skurvydas. - Manau, kolegos mokslininkai, pamatę, kaip mane palaiko bendruomenė, tam nesiryžo - neseniai renkant naująjį senatą iš 85 mokslo darbuotojų už mane balsavo 71. Tai ir paskatino mane, senato narį, dar kartą kandidatuoti į atsakingą postą”. Šįsyk balsuojant už prof. A.Skurvydo kandidatūrą senato narių nuomonė buvo vieninga - visi pasisakė “už”. Akademinių reikalų prorektoriaus docento Gedimino Mamkaus teigimu, pagal LKKA statutą, rektoriumi gali būti tik profesoriaus vardą turinis mokslininkas, o šioje aukštojoje mokykloje jų yra tik 6. Gal tai iš dalies ir nulėmė, kad kandidatų daugiau nebuvo. “Be to, A.Skurvydas - gana ryški asmenybė, žymus mokslininkas, jis - neabejotinas akademijos lyderis”, - sakė prorektorius.
Savo rinkiminėje kalboje prof. A.Skurvydas teigė, kad svarbiausiais LKKA veiklos “varikliais” laiko tris pagrindines kryptis - tarptautinio lygio studijų programas, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Šiose srityse, pasak profesoriaus, dar laukia daug neatliktų darbų ir yra nemažai rezervų. Viena iš klaidų per praėjusią kadenciją, rektoriaus teigimu, buvo ta, kad jam nepavyko suburti tokį personalą, kuris imtųsi didesnės atsakomybės ir iniciatyvos. Rektorius garsiai neįvardijo, bet galbūt turėjo galvoje ir per jo kadenciją akademiją sudrebinusius kelis profesūros skandalus dėl studijų neskaidrumo.
“Senatoriai” ir kiti LKKA bendruomenės nariai rektoriui siūlė daugiau rūpintis būsimųjų specialistų praktinių įgūdžių ugdymu, atkreipti dėmesį į tai, kad studentai mokosi gana prastai. Kolegų nuomone, komplektuojant kontingentą reikėtų kilstelėti akademinių reikalavimų kartelę - siekti geresnės studijų kokybės. Pasyviausi per rektoriaus rinkimus buvo studentai - net ir senato nariai jam neturėjo jokių klausimų. “Rektorius vienas nieko nenuveiks. Čia svarbūs visų sprendimai ir iniciatyva, senato palaikymas”, - sakė antrajai kadencijai rektoriumi išrinktas A.Skurvydas.