Ruošiantis šventei derėtų nepamiršti vienos svarbiausių Velykų puošmenų – kiaušininko, kitaip dar vadinamo Velykų eglute. Jis daromas ant medelio šakelių pritvirtinant apvalius žiedelius iš vielučių, į kuriuos vėliau dedami margučiai. Medelio viršuje dažniausiai kabinamas šiaudinis paukštelis. Etnologė Gražina Kadžytė pasakoja, kad seniau Velykų eglutės margučiai buvo skirti specialiai krikštavaikiams, kurie per Velykas lanko savo krikšto tėvus. Mat buvo tikima, kad krikštatėvių dovanoti margučiai saugo nuo nelaimių.

Tie, kurie neturi krikšto vaikų, Velykų eglutę gali papuošti dvylika margučių – kiekvienam metų mėnesiui po vieną.

Dabartinėje visuomenėje margučio reikšmė pasikeitė. G.Kadžytė sako, jog tie margučiai, kuriuos dovanojame artimiems žmonėms, kad apsaugotų nuo nelaimių, ir tie kiaušiniai, kuriuos dedame į vagą ar daržą, kad daržovės ir javai virstų iš vagos, turi būti nudažyti simboliniais raštais, nes pati jų reikšmė ir funkcija yra apeiginė.

„Tačiau tuos margučius, kurie atlieka žaidybinę funkciją ir tiesiog suteikia mums džiaugsmą, margindami galime tiesiog improvizuoti. Na, sakykim, jei savo mylimai draugei nori padovanoti margutį kaip atsiminimą, tai jį marginant tarp raštų galima įterpti draugės vardą“, - pasakoja G.Kadžytė.

Reiktų nepamiršti, kad per Velykas pasakyti linkėjimai artimiausiems draugams ir giminaičiams, pildosi. Todėl svarbu nuoširdžiai linkėti to, ko žinai, jog žmogus tikisi ir laukia.

Margučių raštų prasmė

Prieš pradedant marginti kiaušinius, juos pirmiausia reikia bent pusvalandį palaikyti šaltame vandenyje, paskui muilu nuplauti po tekančio vandens srove. Kai kiaušinis išdžiūsta, jį reiktų palaikyti delne, kad sušiltų. Kai kiaušinis įšyla, galima pradėti jį marginti vašku. Geriausia marginti bičių vašku, nes jo labai gražus gelsvas atspalvis, todėl ant balto kiaušinio raštų spalva būna ryškesnė, o ant rudo lukšto kiaušinių marginimo beveik nesimato. Todėl tokiu atveju vašką reikėtų padeginti, tada raštas tampa juodas.

Kai vaškas įkaista, imamame pagaliuką, į kurio vieną galą įsmeigta vinutė. Tada atsargiai įmerkiame pagaliuką į vašką, truputį palaukiame ir piešiame ornamentus ant kiaušinio. „Aš dažniausiai piešiu saulės, mėnulio, žvaigždės, ugnies ženklus. Taip pat dažnai ant margučių piešiamas karūnuotasis saulės žaltys. Žalčio formą primena „s“ raidė, kurios vienas galas baigiasi smailai, kaip žalčio uodega, o kitas – kaip žalčio galva, virš kurios dar nupiešiami trys brūkšneliai, kurie simbolizuoja saulės spindulius. Daugelio tautų simbolikoje žaltys ir yra tas kosmoso gyvūnas, kuris padėjo didelį kiaušinį, iš kurio gimė visa Visata. Taigi žaltys yra gyvybės ir kosmoso simbolis“, - pasakoja tautodailininkė Nijolė Jurėnienė.

Ant margučių dažnai galima pamatyti lelijos simbolį, nors daugeliui atrodo, kad tai tulpė. Taip pat dažnas marginimo ornamentas - paukščio pėdelės, kurios šiuolaikiniams žmonėms panašios į medžių lapus. Paukščio pėdelės kiaušinį dalija išilgai į dvi dalis – dieną ir naktį.

Trikampiai, nupiešti smailumu į viršų arba smailumu į apačią, simbolizuoja moteriškąjį bei vyriškąjį pradą. O sudėjus trikampius smailumu aukštyn ir smailumu žemyn, gauname rombą, kuris reiškia šeimą.

Reiktų pastebėti, kad seniau buvo griežtai nustatyta, kokia technologija kiekvienas šeimos narys margins kiaušinius. „Moterys margindavo vašku. Tuo tarpu vyrai margučius skutinėdavo, nes tai buvo kaip vyro garbės reikalas. Vaikai darydavo „siurprizus“, tai yra kiaušinius apdėdavo žolėmis ir aprišdavo skudurėliais. Viena vertus, vaikams labai įdomu, koks gi margutis bus, kita vertus, technologija nėra labai sudėtinga, todėl vaikai tą galėjo daryti savarankiškai“, - pasakojo Kulinarijos paveldo direktorė Birutė Imbrasienė.

Velykų stalo patiekalai

Ant Velykų stalo nederėtų dėti paukštienos. „Jeigu mes pagerbiame tą, kuris mums atnešė pavasarinę gyvybę, tai ant stalo bent vieną dieną neturėtų būti paukštienos“, - sakė etnologė G.Kadžytė.

Griežto skaičiaus, kiek turėtų būti patiekalų ant Velykinio stalo, nėra. Tačiau akcentuojamas produktų šviežumas. Tai galėtų būti ir veršelio kumpis, paršelis, pieno produktai.

Renkantis margutį, jo tvirtumą pravartu išbandyti stuksenant į dantį. Jei skamba skardžiai – margutis tvirtas, jei dusliai – reikia ieškoti kito. Reiktų prisiminti, kad pirmąją Velykų dieną kiaušiniai daužiami tik smaigaliais. Taip daroma todėl, kad tikima, jog taip simboliškai išjudinamos visos gamtos jėgos. O antrąją Velykų dieną jau galima margučius daužti ir bukaisiais galais. Be to, seniau manyta, kad per Velykas geriausia ir skaniausia margučius valgyti su krienais.