Vakarų Europos gyventojas žino vieną paaiškinimą . Vidutinis baltarusis balsavo, nes bijojo. Juk balsuoti jis ėjo atvirai, galbūt net vienoje kolonoje su kitais balsavusiais. Ir jeigu jis ėjo balsuoti, tarkime, kartu su savo gamyklos direktoriumi, tai nebalsavęs už Lukašenką galėjo netekti darbo. Dar vidutinio europiečio sąmonėje atsiranda baisios fantazijos- Lukašenka galėjo tiesiogiai įbauginti, panaudoti kokią nors slaptą policiją, o štai ir įrodymas: jų KGB šefas atvirai pareiškė, kad netoleruos protesto mitingų. Europietis prisimena, kas yra buvę Europos diktatoriai – Hitleris, Stalinas, Miloševičius, todėl nesunkiai įsivaizduoja baimę.
Vakarų Europos gyventojas žino kitą ir paaiškinimą. Vidutinis baltarusis balsavo, nes Lukašenka jam “užpudrino smegenis”. Tai yra, jis monopolizavo rinkimų kampaniją, nuolat šmėžavo televizijoje ir visiems įteigė, kad yra geriausias. O kadangi, kaip rodo europiečio patirtis, reklama yra galingas hipnotizuotojas, tai rezultatas akivaizdus: daug rodėsi - jį ir išrinko. Vidutinis europietis prisimena, kas yra vaizdinė reklama –“Gillette”, “Coca Cola”, “ Siemens” - todėl nesunkiai įsivaizduoja įtaigą.
Vakarų Europos gyventojas žino ir trečią paaiškinimą. Vidutinis baltarusis balsavo, nes Lukašenka naudojasi populistine demagogija. Tai yra kalba taip, kad būtų suprastas paprasto žmogaus, ir kad ši kalba atitiktų naivią pasaulėžiūrą - “mes geriausi, o kapitalizmas yra siaubas”. Štai, pavyzdžiui, kaimyninė Lietuva - pas juos žinote, kiek benamių ir bedarbių? Kiek butas kainuoja? O kiek kainuoja privati medicina, žinote? O pas mus viskas nemokamai ir garantuotai. Vidutinis europietis prisimena, kas yra socializmas - jo elementų daug kur ir Vakaruose yra – todėl nesunkiai įsivaizduoja populizmo jėgą.
Vakarų Europos gyventojas žino ir ketvirtą paaiškinimą. Vidutinis baltarusis truputį nacionalistas, o nacionalizmui reikalinga vienijanti idėja ir bendras priešas. Lukašenka kaip tik kritiškas ir Rusijos, ir Vakarų atžvilgiu. Ir nuolat kartoja, kad baltarusiai - “monolitinė“ masė. Jau ką Vakarų Europiečiai gerai supranta, tai nacionalizmą.
Ko nelabai įsivaizduoja europietis - tai pakantumo ribos. Kas ta riba?
Tikriausiai, jūsų draugų tarpe yra žmonių, kurių butas atrodo baisiai suveltas? Kurių namuose pilna primėtytų drabužių?
Taip yra todėl, kad šių žmonių yra aukšta tolerancija netvarkai.Tolerancija - ne idėja, o realus emocinis reiškinys. Nuo tam tikro netvarkos kiekio jūsų sieloje prasideda emocinis diskomfortas. Jūsų pažįstamų emocinis diskomfortas kyla nuo didesnės netvarkos, negu jums. Vadinasi, jūs tiesiog mažiau tolerantiški netvarkai, negu jie.
Ir jeigu kada nors važiuodami po Rusiją stebėjotės, kodėl ten šalia pilaičių tiek daug baisių lūšnų, tai galite atsakyti sau tai : “todėl, kad šie žmonės pakantesni aplinkos netvarkai, negu aš”. O kas buvo Indijoje, tas savo akimis matė, kas yra aukšta tolerancija šiukšlėms gatvėse. Einanti kartu su draugiška šypsena kiekvienam sutiktajam.
Ar yra jūsų draugų tarpe žmonių, kurių sutuoktinis yra alkoholikas, ūmus, nesusivaldantis psichopatas? Taip yra todėl, kad šių žmonių tolerancija alkoholizmui ir smurtui yra aukšta. Ir tai, kad jūsų sutuoktinis yra ramus, negeriantis ir tvarkingas, gali reikšti tik tai, kad jūs esate mažiau pakantus psichopatiškiems žmonėms, negu jis. Jis gali tokius pakęsti iki didesnės ribos, negu jūs.
Todėl aiškindami baltarusių rinkimų rezultatus mes galime pasakyti: Lukašenka laimėjo dar ir dėl to, kad baltarusiai pakantesni tokiems žmonėms, kaip jis. Pakantesni labiau, negu mes. Mes niekad nevadiname savo lyderių “batjko” (“tėtušis”). Ar įsivaizduojate sau lietuvius, kurie su meile ir ironija sakytų :”tėtušis Landsbergis” ar “mamytė Kazimiera”?
Kažkas labai švelniame pavidale yra pas mus nebent požiūryje į Brazauską- “Brazius”- ironiškai ir beveik su meile atsiliepia apie jį Mauzeris ir Sūrskis... Baltarusiui – ne kiekvienam , žinoma, o balsavusiam už Lukašenką iš širdies- natūralu pakęsti savo siaubingą diktatorišką Lukašenką ne dėl to, kad tokios jo, baltarusio keistos pažiūros. Na ne kvailys jis! O todėl, kad tokios jo emocijos.Tokia jo pakanti širdis. Meilė plius ironija.
Žinoma, opozicinių baltarusių dalis – provakarietiškų, tarkime,- šis pakantumas yra mažesnis, ir jie nekenčia Lukašenkos. Ir balsavusieji už Lukašenką žiūri į juos ne tik su pagarba – “nebijo stot į opoziciją, kalės vaikai!” Į juos žiūri ir su nuoširdžia nuostaba : “Ko jie tokie pikti?” Todėl, kad patys yra pakantesni.
Žinoma, baltarusių pakantumas Lukašenkai gali stabdyti šalies progresą ir integravimąsi į Vakarus. Žinoma, jei negali, tai ir nereikia mylėti diktatoriaus. Tačiau mes, pagal seną europinės minties tradiciją turime viskuo abejoti, o ypač tuo, kas atrodo akivaizdu. Ar europinis progresas yra absoliutus gėris? Ar nekainuoja jis pakantumo sumažėjimo? Neneigdami, kad Europa yra gerai, mes galime savęs paklausti: “o kas yra gerai Rytuose?” “O ko galima gero pasimokyti iš abiejų pusių?”
Ir jeigu kas nors pakenčia tai, ko negaliu pakęsti aš, gal tai liečia ne tik jį, bet ir mane? Žinoma, jei kas nors supranta tik vieną dalyką iš dviejų – arba “laižau diktatoriui užpakalį” arba “nekenčiu diktatoriaus”- ar negali būti, kad jam trūksta pakantumo ir sugebėjimo mokytis? Kadangi aš asmeniškai nesu toks pakantus, kad mylėčiau diktatorius, tai man tiesiog būna smagu susitikus su baltarusiais. Aš su jais siela pailsiu. Kažkaip moka jie priimti žmones širdingai. Ir ne aš vienas tai pajutau.