Kompanijos stebėtojų tarybos pirmininkas Polas Walkeris buvo sugalvojęs planą, kaip reorganizuoti kompaniją, ir audito verslą apskritai, siekiant ateityje išvengti tokių skandalų. Jis siūlė atskirti konsultacines ir audito funkcijas.
Negalima sakyti, kad anksčiau auditas buvo švarus verslas. Visos penkios didžiausios audito kompanijos buvo susidūrusios su tam tikrais nesklandumais. “Ernst&Young” turėjo problemų su vienu iš didžiausių žaidėjų nekilnojamojo turto rinkoje “Cendant”, “KPMG” – su “Xerox”, “PricewaterhouseCoopers” – su chemijos kompanija “W.R. Grace”, “Delloitte&Touche” - su kompanija “McKesson”, užsiimančia informacinėmis sistemomis.
Tiesa, šių “klaidų” dydis nepalyginamas su “Enron” bankrotu. Akcininkai ir kreditoriai ketina iš “Arthur Andersen” išreikalauti apie 2 mlrd. JAV dol., o tai beveik devynis kartus daugiau nei didžiausia bauda audito versle – 217 mln. JAV dol., kuriuos išmokėjo tas pats “Arthur Andersne” už klaidas audituojant “Baptist Foundation”. Tiesa, audito kompanija “Enron” akcininkams sutiko sumokėti 750 mln. JAV dol. – tai tris kartus daugiau nei rekordinės išmokos, bet keturis kartus mažiau, nei reikalauja nukentėjusieji.
Mūšis dėl “Andersen” išgelbėjimo turi daug didesnės reikšmės, nei tiktai pasaulinis audito paslaugų persiskirstymas. Nuo “Arthur Andersen” likimo priklauso audito paslaugų veidas artimiausioje ateityje. P.Walkeris pasisakė už griežtą, normatyvinį audito ir konsultacinių paslaugų atskyrimą, nes kompanijos, kurios vienu metu daro klientui ir auditą, ir teikia konsultacijas pastoviai susiduria su interesų konfliktu.
Jeigu vienas padalinys tvarko įmonės mokesčius, tai tenka pripažinti, kad kitam padaliniui bus sunku paviešinti visas mokesčių optimizavimo schemas, kurias sukūrė jų kolegos.
Nesunku suprasti, kad tokios reformos nėra priimtinos nei vienai iš Didžiojo Ketverto. Šiuo metu kompanijos uždirba iš konsultacinio verslo daugiau nei 40 proc. savo pajamų, o audito paslaugos yra kaip priedas prie konsultacinių. Savaime suprantama, kad atsisakyti tokios kąsnio vien dėl audito verslo skaidrumo niekas nenori.
Didysis Ketvertas nenori, kad “Arthur Andersen” būtų reformuotas pagal P.Walkerio receptus. Nes tai sukuria pavojingą precedentą. Kuo greitesnis “Arthur Andersen” išnykimas iš rinkos tenkina visus rinkos dalyvius – baudžiamoji byla kompanijai jau ir taip smarkiai pakenkė audito verslui, ir nėra reikalo to tęsti toliau. “Jeigu “Andersen” neišliks, tikėtina, kad reformos taip pat sustos.
Kalba eina ne apie finansinį suinteresuotumą ar įmonės išgelbėjimą – bus labai nemalonu, jeigu bus praleista ši galimybė apskritai reformuoti verslą”, - neseniai teigė P.Walkeris. Taip kad “Andersen” žlugimas reikš vietinę Didžiojo Ketverto pergalę prieš bandymus reformuoti audito verslą apskritai.