Italijos iškyšulys, kurį dar tik atranda turistai: nuo aitrių pipirų patiria orgazmą ir pamiršta visus Dievo įsakymus

Dar visai neseniai šis skambus Pietų Italijos regionas buvo vadinamas vienu skurdžiausių. Bet štai naujausiais „New York Times“ duomenimis, 545 kilometrų ilgio Kalabrija, po Maldyvų ir Nepalo bei Kenijos, įtraukta į 50 lankytinų pasaulio vietų. Nes yra ne tik dieviškai graži, bet ir laiminga. Kaip gi čia taip gali būti? Vienas sunkiausiai ekonomiškai besiverčiančių Apeninų aulinio bato regionų – laimingiausių žmonių vieta?

„New York Times“ apžvalgininkė regioną vadina Italijos „Oskaru“. Taip jį vadiname ir mes – lietuviai, Italijos senbuviai, nes ištikimai lankomės Kalabrijoje dukart per metus. Nes būtent Kalabrijoje atgauname fizines jėgas. Kaip sakydavo senovės romiečiai – sveikame kūne sveika siela. Būtent Apeninų nugarkaulio pabaigoje pasijuntame tarsi pabėgę nuo viso pasaulio problemų. Nes nėra kitos vietos, kur jūra tokia skaidri, kad norisi nardyti atviromis akimis, kur toks ryškiai pikantiškas vitaminų prisodrintas maistas, kur gamta laukinė kaip džiunglės, o saulė leidžiasi tiesiog į Strombolio ugnikalnio gerklę, kur viskas pigu, net verkti norisi.

Kasmet vežamės mūsų keliautojus į Dievų žemę, nes trokštame, kad jie, pamiršę visus rūpesčius, atsiduotų palaimai. Juokingai mažame šeimos viešbutėlyje, stūksančiame tiesiog ant dulkėto kelio, kaip koks saracėnų žvalgybos bokštas.

Viešbutėlio sode, visai panašiai, kaip paskutinėje populiaraus Oskarais apipilto amerikiečių filmo „Nežiūrėk į viršų“ scenoje, – žalia rojaus gamta, nuogi žmonės, dieviško grožio mistifikuoti paukščiai. Bet... Atsimename, kas nutiko filme kandidatei į prezidentes – vaidmenį atliko talentingoji aktorė Meryl Streep. Sodas su fantasmagoriniais paukščiais tapo paskutine jos gyvenimo vieta. Kokia režisieriaus žinia? – su vietiniais reikia žinoti, kaip elgtis.