Nustatys dėstytojas
Teigiami pažymiai nuo šio pavasario semestro VDU bus rašomi taip: aukščiausią įvertinimą (10) galės gauti 10 proc. tam tikrą dalyką studijuojančių studentų. Devynetus galės gauti 25 proc. studentų, aštuonetus - 30 proc., septynetus - 15 proc., šešetus - 10 proc., penketus - 10 proc. Neigiami pažymiai nebus skirstomi, nes tai prieštarauja Studijų reguliamino nuostatoms.
Pagal ankstesnį projektą, devynetus turėjo gauti tik 15 proc. studentų, aštuonetus - 20 proc., tačiau, VDU Studentų atstovybei paprieštaravus, skirtiniai buvo pakoreguoti.
VDU studentas, surinkęs mažiau kaip 35 proc. teisingų atsakymų (esė atveju - faktų), negalės tikėtis bent penketo. Dėstytojas savo nuožiūra galės nustatyti minimaliam teigiamam įvertinimui būtiną teisingų atsakymų skaičių, tačiau jis negalės būti didesnis nei 55 proc. Ši sistema gali būti netaikoma, kai studentų skaičius sraute yra mažiau negu 25.
Maksimaliu įvertintų žinių kiekiu, už kurį rašomas aukščiausias pažymys, norminėje vertinimo sistemoje yra laikomas daugiausiai visų teisingų atsakymų surinkusio studento įvertinimas.
Dėstytojas, įvertinęs atsiskaitymo rezultatus, turi teisę spręsti, ar aukščiausias pažymys yra devyni, ar dešimt. Jei aukščiausias pažymys yra devyni, šiek tiek kinta pažymių procentinis paskirstymas.
Aiškino sistemą
“Čia ne mūsų sugalvotas dalykas. Jeigu norime normaliai įeiti į Europos studijų erdvę, nuo 2008 sausio pirmos dienos visi turėtume įsivesti norminę sistemą. Visa Europa šitaip vertina. Tai - dėl studijų rezultatų sulyginimo. Jeigu mūsų studentas po dviejų kursų išvažiuoja mokytis į Austriją, jis turi vežti tokią studijų pažymą, iš kurios matytųsi, kaip jo rezultatai atrodo, lyginant su austrais. Jie jau naudoja norminę sistemą, kai iš srauto geriausią pažymį gali gauti dešimt procentų studentų, ir mes privalome tokią sistemą naudoti. Anksčiau turėjome rašyti papildomas pažymas, ką reiškia tas mūsų “dešimt”, - aiškino VDU studijų prorektorius profesorius Povilas Zakarevičius.
Pagal anksčiau galiojusią kvalifikacinę sistemą, dešimties balų būdavo vertas studentas, kurio žinios ir gebėjimai 90-100 procentų atitikdavo reikalavimus. Dabar aukščiausią balą galės pelnyti ir mažiau žinių turintis, tačiau vis tiek pralenkęs 90 procentų srauto studentų.
Vieniems padės, kitus nuskriaus
Praėjusį semestrą VDU dėstytojams jau buvo rekomenduojama naudoti naująją žinių vertinimo sistemą. Pasak P.Zakarevičiaus, jokių nusiskundimų negauta.
“Ko studentams baimintis? Būdavo taip, kad naudodamas kvalifikacinę sistemą, dėstytojas dešimtukų parašydavo dviem trims studentams iš viso srauto. Dabar dešimčiai procentų geriausių studentų nori nenori vis tiek reikės rašyti dešimtukus, nors maksimalaus žinių kiekio jie ir neturės. Aišku, yra ir tokių dalykų, kurių trylikai studentų iš šimto galėtum parašyti dešimtukus. Taip išeina, kad kažkurie trys liks nuskriausti ir turės tenkintis devynetais”, - sakė P.Zakarevičius.
Nori viską apsvarstyti
Kauno medicinos universiteto studijų reikalų prorektorė profesorė Julija Brazdžionytė teigė, kad ir kitos aukštosios mokyklos dar svarsto galimybę įsivesti norminę vertinimo sistemą. “Visi kartu tariamės. Nenorime skubėti. Viską reikia apsvarstyti”, - sakė J.Brazdžionytė.
Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius profesorius Gintaras Dikčius mano, kad norminė vertinimo sistema nėra taikytina visur.
Pasak jo, reitingavimą gerai naudoti valstybiniams egzaminams, kai norima išsiaiškinti geriausius, o ne turinčiuosius tam būtinų žinių bagažą. “Tokią sistemą naudoti visame universitete yra idiotizmas, nes ne visiems dalykams ji tinka. Pavyzdžiui, medikas atsakys į visus klausimus apie plaučius, bet mažai ką žinos apie širdį”, - pateikė pavyzdį G.Dikčius. Jis bijo, kad pagal norminę sistemą neišeitų taip, kad tokiam studentui būtų galima rašyti minimalų teigiamą įvertinimą ir daugiau.
“Manau, kad būtinai reikia padalyti, kurie dalykai gali būti pagal šią sistemą ir kurie ne. Tai turi būti sukonstruota dalyko apraše. Taip pat reikia atsižvelgti į srauto dydį”, - tikino G.Dikčius. Jis pastebėjo, kad didelės imties kriterinis vertinimas yra labai panašus į norminį, tačiau ką daryti, kai dalyko mokosi tik keliolika studentų? Tuomet toks vertinimas pagal reitingavimą labai neteisingas studentų atžvilgiu. VDU galioja taisyklė, kad jei grupėje yra mažiau nei 25 žmonės, vertinama ne pagal norminę sistemą.
Kalbinti VDU studentai, praėjusį semestrą susidūrusieji su šia sistema, teigė, kad didelės neteisybės nepatyrė. Gerai besimokiusieji anksčiau gavo ne ką prastesnius pažymius, o tie, kuriems anksčiau sekėsi kiek prasčiau, taip pat nepastebėjo labai didelių pokyčių savo studijų knygelėje. Tačiau baimė tapti pažymių limito auka vis tiek išlieka.