Švedija bei Suomija keičia kursą į NATO: kokios priežastys lėmė šalių neutralumą bei jo atsisakymą?

Šį kartą laidoje „Apie karybą“ žurnalistas Edmundas Jakilaitis su Vilniaus universiteto karo istoriku, daktaru Kęstučiu Kilinsku kalba itin aktualiu klausimu, susietu su dabartinėmis aplinkybėmis bei Rusijos karo Ukrainoje poveikiu. Apie tai, kaip besikeičianti saugumo aplinka verčia ilgą laiką neutralumo politikos besilaikiusias Švediją ir Suomiją keisti kursą ir pradėti diskusijas dėl galimo stojimo į NATO.

Šioje laidoje kalbama apie neutraliteto politikos koncepciją, jos priežastis, lėmusias Skandinavijos valstybių neutralumą bei jo atsisakymą, šių valstybių karines pajėgas ir totalinės gynybos struktūras. Kitaip tariant, apie viską, ką mums reikalinga žinoti, domintis šia tema.

K. Kilinsko teigimu, neutralumo koncepcija atsirado dar devynioliktame amžiuje ir tas neutralumas reiškia, kad valstybės savo veiksmais ir užsienio politika nesudaro prielaidų stojimui į karą. Taip pat tampa atsiribojusios nuo bet kokių aljansų, sąjunginių sutarčių, kurios galėtų įvelti tas valstybes į karą.

„Pati neutralumo idėja gali pasirodyti labai graži, nes deklaruojama, kad tu niekada nekariausi, bet ši idėja turi du niuansus.