370 Ukrainos kaimo gyventojų mėnesį buvo laikomi rūsyje: išgyvenusieji suskirstė rusų karius į tris kategorijas

Kovo 3-ąją, netrukus po 16 val., rusų kariai įsiveržė į Ukrainos šiaurėje esantį nedidelį Jahidnos ūkininkų kaimelį Černihivo pietuose. Po to sekusių savaičių nepavyks užmiršti šimtmečius. Per 28 okupacijos dienas žuvo bent 20 kaimo gyventojų. Šeši buvo nušauti labai įtartinomis aplinkybėmis. Tėtis ir jo 12-os metų dukra buvo nužudyti, kai mėgino pasprukti. Panaudoti tokie galingi ginklai, kad jie nuplėšė mergaitės galvą. Dar 12 žmonių žuvo uždusę vietos mokyklos rūsyje. Jie, kaip ir visi kaimelio gyventojai, ten buvo užrakinti kaip gyvieji skydai, ginantys virš jų įrengtą milžinišką rusų karių stovyklavietę.

Olga Martijenko, prisimindama išgyvenimus, rožine skarele nusišluosto ašaras. Jai 57-eri, bet atrodo vyresnė. Anot jos, mokyklos rūsyje slėpėsi 370 žmonių. Jauniausiam buvo vos mėnuo. Keturi žmonės kvadratiniame metre, kaimynai miegojo stovomis pasirėmę vienas į kitą, kvėpavo tuo pačiu, vis labiau sušvinkusiu, oru ir tuštinosi į laiptų viršuje pastatytą kibirą. Vienomis dienomis juos išleisdavo pakvėpuoti grynu oro, bet kitomis – ne. „Praktiškai vos tik prasidėjo bombardavimas, žmonėms prasidėjo haliucinacijos“, – sako O. Martijenko. Kaimo gyventojai kurį laiką buvo priversti vieta dalintis su mirusiaisiais rūsyje, nes silpniausieji numirė ir nebuvo galimybės išnešti jų kūnų.

O. Martijenko vieta buvo prie įėjimo į rūsį.