Dabartiniais laikais kosmetikos gamyboje dažnai naudojama žalioji ir juodoji arbata. Jos dedama į kremus, turinčius antibakterinį poveikį, lengvinančius uždegiminius procesus ir raminančius sudirgusią odą. Testai, atlikti dermatologinėse klinikose, parodė, kad „arbatinė“ kosmetika tinka netgi alergiškiems.

Žalioji arbata kosmetikoje sutinkama rečiau. Priežastis slypi tame, kad ji nudažo kremus žalia spalva, kuri, vadybininkų nuomone, gąsdina pirkėjus.

Nors Japonijoje ši spalva, atvirkščiai, laikoma pakankami patrauklia. Kremai su žaliąja arbata ten labai populiarūs.

Žalioji ir juodoji arbata yra išgaunama iš vieno ir to paties augalo. Juodoji arbata po derliaus nurinkimo smulkinama, džiovinimo metu lapeliai nusidažo juoda spalva. Žalioji arbata yra apdorojama tik garais ir todėl puikiai išlaiko spalvą bei rūgimo medžiagas. Šios rūgimo medžiagos, kuriomis pasižymi žalioji arbata, neleidžia atsirasti laisviesiems radikalams (naikinančioms molekulėms) ir švelnina kenksmingą saulės spindulių poveikį odai.

Dabartiniais laikais kosmetikos koncernai gamina kremus su apsauginiu UV-faktoriumi, kurio sudėtyje yra ir žaliosios arbatos.

Iš vidaus odą taip pat galima apsaugoti „arbatiniais“ vitaminais. Jie gamina antioksidantus (medžiagas, veikiančias prieš laisvuosius radikalus), stiprina sveikatą ir imuninę sistemą.

Labai efektyvios yra ir tabletės voniai arba kūno pilingo priemonės su arbatmedžio aliejumi. Jis gaminamas iš pietų Kinijos arbatmedžio sėklų. Arbatmedžio aliejus yra visiškai bekvapis ir yra beveik identiškas mūsų odos riebaliniam sluoksniui, todėl puikiai tinka net alergiškiems žmonėms. Arbatmedžio aliejus daro išlygina bei minkština odą.

Garų vonelės – į jas labai naudinga įpilti arbatos. Tam sausa arbata užplikoma verdančiu vandeniu. Garai įkaitina odą, ją minkština, atveria poras. Į odos paviršių greičiau išsiskiria odos riebalai. Dar vienas pozityvus efektas: eteriniai aliejai, esantys augaluose, veikiantys odą bei uoslės organus ir – priklausomai nuo augalo rūšies – ramina arba jaudina nervų sistemą.

Augdamas augalas iš oro, vandens ir žemės gauna ir kaupia mineralines medžiagas ir mikroelementus, pavyzdžiui, geležį, fosforą, kalį, magnį, cinką, varį, seleną ir chromą. Veikiami šviesos ir šilumos, šie cheminiai elementai patys pavirsta organinėmis medžiagomis. Jie atitinkamai tampa maitinamosiomis medžiagomis. Be to, augaluose yra svarbių fermentų, rūgimo medžiagų, cukraus, riebalų ir baltymų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją