Karas Ukrainoje tęsiasi jau šešias dienas. Vargšę Ukrainą aš laikau ir mūsų tėviške – rusėnų tėvyne, nes pirmieji rusėnai į tuometę pietų Vengriją, dabartinę Voivodiną ir Serbiją, atsikraustė 1745 m. iš Červenovo kaimo, dabartinės Ukrainos dalies, kuri tuo metu priklausė Austrijos–Vengrijos monarchijai. Be to, mano anūkų motina yra kilusi iš Ukrainos. O juk visi puikiai žinome, kaip mes mylime savo anūkus. Taip sakau norėdamas pateisinti savo emocinę būseną, pyktį ir įniršį, kurie dabar mane pripildo.

Nuo pat karo pradžios ištisas dienas seku Ukrainos, Rusijos, Serbijos, Kroatijos ir Bosnijos žiniasklaidos skelbiamas naujienas. Kroatų ir bosnių, taip pat juodkalniečių (kaip, be abejo, ir ukrainiečių) reportažuose jaučiama simpatija ir parama Ukrainai, o štai serbai remia rusus beveik tiek pat, kaip ir jie patys save. Tačiau tai ypatingas atvejis, vertas atskiro teksto. Nepaisant to, nuoširdžiai remiantieji beprasmiškus Rusijos veiksmus susiduria su labai nemalonia problema. Juk tokius dalykus tikrai sunku pagrįsti ir pateisinti! 

Dalintis
Nuomonės