Operacija „Baby lift“: vietnamiečių karo pabėgėlių kūdikių gelbėjimas virto ir katastrofa, ir viltimi

Civilių gyvenimas priešo užimtose teritorijose dažnai primena košmarą. Civilis, iki okupacijos dirbęs buvusios administracijos struktūrose, gali būti pagrobtas, kalinamas ir kankinamas – tą mes matome okupuotose Ukrainos vietovėse, tačiau kartais, o ypač tai būdinga Rytų karo kultūrai, svetimose žemėse priešo kariai galutinai praranda „saiko“ jausmą – civiliai naikinami be ypatingos priežasties, neieškant motyvo savo sadizmui pateisinti. Taip, deja, nutiko ir Ukrainoje.

Po karo „išvaduotojai iš Rytų“ šiuos faktus buvo linkę nutylėti, o Vakarų akademikai rašė mokslinius tiriamuosius darbus apie „sudėtingą ir trapią žmogaus psichiką“, „tragediją paskutiniais karo mėnesiais“, ir „froidiškai teisino“ Raudonąją armiją, kuri tarsi natūraliai siekė keršto už nusiaubtas savo žemes pirmoje karo pusėje. Tuo tarpu kariškiai viską kruopščiai konspektavo, dar kartą patvirtindami seną kaip pasaulis aksiomą – jeigu yra galimybė, sau lojalius civilius reikia evakuoti dar prieš pasirodant priešui. Būtent taip ir nutiko 1975-ųjų balandžio mėnesį, kuomet tapo aišku, jog Šiaurės Vietnamo pajėgos neišvengiamai užims Pietų Vietnamo sostinę Saigoną.