Pramonės plėtros geismas toks begalinis ir nesustabdomas, kad gali nuvesti iki apokaliptinio scenarijaus

Straipsnyje aptarsiu galimą apokaliptinį klimato kaitos scenarijų, jei didžiosioms pasaulio valstybėms nepavyks susitarti tarpusavyje, kaip sumažinti šiltnamio efektą. Tam trukdo banalios priežastys – politinės ambicijos ir žmogiškos aistros. Pasitelkdamas vaizduotę, bandysiu šias problemas apžvelgti ne vien lokaliu nacionalinės kultūros, bet ir globaliu civilizacijos lygmeniu. Kultūrinė vaizduotė apima vizualiąją klimato kaitos pusę, o globaliu mastu vaizduotės raiška atskleidžia, kokie absurdiški yra kai kurie grandioziniai sumanymai iš naujo pavergti Gamtą.

Pasaulio lyderiams niekaip nepavyksta tarptautiniuose forumuose pasiekti tvirto konsensuso, kaip spręsti klimato kaitos problemas. Šią tendenciją lemia susiklosčiusi geopolitinė praktika – didžiosios šalys stengiasi laimėti kuo daugiau laiko, siekdamos kiek galima vėliau imtis pramonės šakų reorganizavimo, kai teks į atskirus rinkos sektorius diegti brangiai kainuojančias Žaliojo kurso technologijas. Globaliu mastu nesugebama nei mažinti CO2 emisijos, nei įgyvendinti kitų svarbių susitarimų. Suprantama, kiekviena šalis remiasi savo rinkos modelių specifika, atsižvelgia į finansinę padėtį, susiklosčiusias politines, kartais ir sociokultūrines aplinkybes. Vis dėlto stebėdamas dažnai beviltiškas valstybių pastangas susitarti tarpusavyje šiais svarbiais klausimais, keliu ir trečią prielaidą.