Tą negerą tinklą, velnio irštvą vietinė policija painioja atsargiai, iš tolo ir lėtai. Jiems kol kas dar sunkiai sekasi, o gal čia tiesiog tyla prieš audrą? Jie man iš šono vertinant atrodo kaip skrupulingai operacijai besiruošiantys chirurgai – instrumentai dezinfekuoti, išdėlioti gražia eilute, chirurgai apsimuturiavę kaukėm, pirštinėm ir kitais chirurginiais reikalais, ir iškeltomis rankomis neliesdami paviršių lėtai atidaro kūnu duris ir įžengia į operacinę. Tikiuosi, kad jie, po velniais, žino ką daro – kaip kitaip belieka aiškinti sau tokį jų mindžikavimą ir trypčiojimą.
Nusprendžiau imtis temos apie prastus Stokholmo rajonus tęsinio. Šįkart varau ne į šiaurę, kaip anąkart, o į priešingą – pietinę – miesto pusę. Nusikalstamumo situacija čia kiek geresnė, nors kas yra geresnė pasišaudymų kontekste? Atsisėdus statistikos aš gi nelyginau. Mano tikslas šiandien du rajonai: Skärholmen ir Fittja.