"Ateityje vis daugiau ir daugiau moterų duos nurodymus vyrams. Tai gali kelti jiems sunkumų, tačiau taip bus", - praėjusį mėnesį sakė B.Chirac.
"Atėjo metas moterims", - teigė ji, netikėtai išreikšdama paramą opozicinės Socialistų partijos kandidatei Segolene Royal, dalyvausiančiai kitais metais numatytuose prezidento rinkimuose.
Kai kurios moterys jau eina prezidento pareigas, nors jų ir nėra daug.
Sausio mėnesį Liberijos prezidente buvo prisaikdinta Ellen Johnson Sirleaf. Ji tapo pirmąja moterimi, kuri vadovaus valstybei Afrikoje.
Tą patį mėnesį Čilės prezidento rinkimus laimėjo Michelle Bachelet, netrukus pristačiusi ir savo kabinetą, sudarytą iš vienodo vyrų ir moterų skaičiaus.
Europoje jau kelis mėnesius Vokietijai vadovauja Angela Merkel, tapusi pirmąja šios šalies kanclere moterimi, o sausį antrajai kadencijai buvo perrinkta Suomijos prezidentė Tarja Halonen. Moterys prezidento postus užima ir Airijoje bei Latvijoje.
Daugiau kaip ketvirtadalį šimtmečio svarbų vaidmenį pasaulio scenoje turėjo tokios moterys lyderės kaip Indijos ministrė pirmininkė Indira Gandhi ir Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher.
Azijoje per pastaruosius penkerius metus iškilo kelios stiprios lyderės: Filipinų prezidentė Gloria Arroyo, 2001 metais antrajai kadencijai perrinkta daugiausia musulmonų gyvenamo Bangladešo ministrė pirmininkė Begum Khaleda Zia ir Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Helen Clark, šias pareigas einanti nuo 1999 metų.
Afrika šiuo metu turi dvi ministres pirmininkes: Marią do Carmo Silveirą San Tomėje ir Prinsipėje bei Luisą Diogo Mozambike.
Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose ir demokratų senatorė Hillary Clinton, ir valstybės sekretorė Condoleezza Rice laikomos stipriomis galimomis kandidatėmis prezidento poste pakeisti George`ą W.Bushą.
Pirmoji JAV ponia Laura Bush taip pat teigė mananti, jog per artimiausius dešimt metų prezidento rinkimus turėtų laimėti moteris.
Ji paminėjo E.J.Sirleaf kaip "šviečiantį pavyzdį mums visiems ir viso pasaulio moterims".
Tarp kitų šalių, turėjusių ministres pirmininkes, yra Prancūzija, Ukraina, Kanada ir Pakistanas.
Tačiau Tarpparlamentinės sąjungos (TPS), įsikūrusios Ženevoje, duomenimis, visame pasaulyje moterys per mažai atstovaujamos parlamentuose.
Moterys parlamentuose sudaro vidutiniškai 16,6 proc. Šis skaičius taip pat slepia milžiniškus regioninius skirtumus: Skandinavijos šalyse moterys sudaro 40 proc., o arabų šalyse - tik 7,8 proc. visų deputačių.
Tačiau šie skaičiai auga, teigė TPS, pažymėjusi, kad prieš dešimtmetį moterys parlamente sudarė vidutiniškai 11,5 procento.
Tarp kitų teigiamų pokyčių yra praėjusiais metais tik iš vyrų sudaryto Kuveito parlamento priimtas sprendimas suteikti moterims visas politines teises, nurodė TPS, pridūrusi, kad tai yra "užuomazginių, bet didele dalimi pozityvių tendencijų" arabų pasaulyje ženklas.