Kaip išdidi tauta triumfavo nepasidavusi Hitleriui: „Mūšis dėl Britanijos“ sumaišė fiurerio planus

Jeigu jus glumina „babuškos“ iš Ukrainos besimokančios atremti Rusijos agresiją su „Kalašnikovo“ automatais, jus suglumintų ir britai iš „Home guard“, II-ojo pasaulinio karo metu, pasiruošę sutikti nacius su šakėmis bei ietimis. Tautos valia gintis iš tiesų yra pasididžiavimo vertas momentas, juolab, galiausiai Adolfas Hitleris buvo priverstas atšaukti jau suplanuotą operaciją „Jūrų liūtas“, kuri numatė sausumos pajėgų įsiveržimą į britų žemes.

Tankai „Tigras“ niekada nepasirodė ūkanotame Albione, o karo istorikai vieningai sutaria – ko gero pirmas didelis nacių pralaimėjimas kare, tai „Mūšis dėl Britanijos“, kuriame Wehrmacht‘o (Vokietijos karinės pajėgos 1935–1945–aisiais) dalis – Luftwaffe (Karinės oro pajėgos) nesugebėjo parklupdyti išdidžių saliečių. (Apie britų planus priešintis naciams sausumoje galite paskaityti ČIA).

Strateginis bombardavimas, po kelių dešimtmečių pradėtas vadinti labiau mūsų ausiai įprastu „kiliminiu bombardavimu“, karo ekspertų svarstymuose išpopuliarėjo baigiantis I-jam pasauliniam karui – klykiančios ir panikuojančios civilių minios sugriautuose didmiesčiuose, bet kurios šalies vyriausybę turėjo priversti derėtis ir stabdyti karus bei buvo laikomas „puikia alternatyva“ kruvinam ir sekinančiam poziciniam tranšėjų karui.