Irgi galima aptikti dar kazachų nacijos „tėvo“ (kazachiškai Jelbasy) Nursultano Nazarbajevo požiūrį šiuo klausimu: „Kai kas šiauriau mūsų nori atkurti SSRS. Negi dar neaišku, jog tai neįmanoma?“
N. Nazarbajevas po metų sandūros įvykių jau kaip ir nebe Jelbasy, pagal Vidurio Azijos regiono papročius, bet ne visai tukrmėnišku ar tadžikišku stiliumi praranda įtaką.
„Deustche Welle“ sausio 16-ąją citavo Kazachstano generalinę prokuratūrą, jog per protestus sausio pradžioje žuvo ne mažiau kaip 225, o nukentėjo 4578 žmonės. Protestai prasidėjo sausio 2-ąją, dėl staigiai kilusios gamtinių dujų kainos, o dėl šio kuro daugelis kazachų pertvarkė savo automobilius.
Gana greitai ekonominius reikalavimus ėmė keisti politiniai, sausio 5 dieną prezidentas Qasymas-Jomartas Toqaevas kreipėsi į Kremliaus kuruojamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalis nares su prašymo pagalbos, kurią ir gavo 2500 kariškių misija, daugiausia sudaryta iš rusų.
Sausio 7-ąją Kazachstano prezidentas įsakė teisėsaugininkams, armijai šaudyti į protestuojančius be įspėjimo. Irgi nurodytina, jog Kazachstano valdžia iki šiol neįvardijo tų 225 žuvusiųjų, išskyrus 12 galios struktūrų atstovų. Interviu valstybiniam televizijos kanalui „Khabar 24“ sausio 29-ąją Q. J. Toqaevas pareiškė, jog tarptautinio sausio įvykio tyrimo pradėti nėra reikalo.
