Kainų didėjimas dar nesibaigė
Lietuvos maisto pramonės valdybos pirmininkas, „Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakojo, kad įprastai pirkėjas greitai nepamato pakitusių galutinių kainų, kadangi maisto gamybos grandinė yra ilga, daug sudedamųjų dalių ir sutarčių.
„Jeigu kalbame apie maisto produktų kainas prekybos tinkluose, tai vis tiek yra tam tikri susitarimai gamintojo su žaliavų tiekėjais, tuomet yra susitarimai su mažmenos partneriais, šiuo atveju tik bendrąja prasme galėčiau pasakyti, kad spaudimas į kainas dar galutinai nėra atspindėtas vartotojams ir tai yra būtent dėl to, kad, pavyzdžiui, jeigu kalbame apie privačią etiketę prekiniam ženklui tinkluose, sutartys sudaromos 12 mėnesių laikotarpiui. Tai šiuo atveju dalį to pabrangimo kol kas amortizuoja gamintojas. Vėlgi, kada tai baigsis priklauso nuo tos pačios sutarties, sutarties sudarymo laiko, derybų laikotarpio, techninių dalykų.
(…) Faktas tas, kad dedamosios labai aiškios. Yra žaliavos, pakavimo medžiagos, yra energetika, yra darbo užmokestis, kur ne tik lūkesčiai, bet ir reali situacija yra, kad nuo sausio pirmos MMA kyla. Yra ir kiti dalykai, kur vėlgi transportas, logistika. Reikia įvesti ir suprasti, kad kuo toliau tuo daugiau įtakos turės tas pats Žaliasis kursas, tvarumo elementas, kuris irgi ir per perdirbimą, ir per atsinaujinančius šaltinius, per daugelį dalykų įdeda tam tikrą kaštų elementą“, – laidoje komentavo M. Snarskis.
Kalbėdamas apie kainas pašnekovas pabrėžė „procesas nepasibaigęs ir jis yra eigoje“.
Kaip pavyzdį nurodęs konservų fabriką vardijo, kad šiai dienai žaliavos ir pakuotės pabrango apie 15-17 proc. šiemet, tad sudarant kontraktus ateinantiems metams turi į tai atsižvelgti.
„Jeigu kalbame apie galutines kainas pirkėjams arba tinklams, tai vyksta derybos, jos vyksta kelis kartus per metus. (…) Šiuo metu mes gyvename tokiame dideliame neapibrėžtume, savikainos ralis jau vyksta visus metus. (…) Tiesiogiai žaliavos kilimas nebūtinai reiškia tokį patį dydį galutiniam vartotojui. Priklauso ir nuo pelningumo lūkesčių, ir nuo pačios vertės grandinės. (…) Galutiniame rezultate, maisto rinkoje, mes turime didelę konkurenciją. Konkurenciją ir tarp gamintojų, ir tarp pardavėjų: nė vienas nenori būti pirmas ir niekas nebando paprasčiausiu keliu eiti, perkelti kainą galutiniam vartotojui. Visi nori parduoti. Tai tas augimas nėra tiek, kiek pakilo savikaina, bet kad jis bus – kalbos nėra“, – užtikrino M. Snarskis.
„Nestle Baltics“ Kavos verslo vadovė Milda Žemaitienė patvirtino, kad šiuo metu įmonė taip pat darybų procese su gamintojai, prekybos tinklais dėl kainų.
„Tai yra ilgas procesas, neišvengiamas procesas, nes dedamųjų daug. Iš kitos pusės matome didėjančią paklausą tam tikroms grupėms, vėlgi tas paklausos-pasiūlos dėsnis veikia, konkurencingumo dėsniai veikia, visa tai gal kažkiek ir pristabdė kainų kilimą, bet matome, kad tai neišvengiama. Nes nėra vieno elemento, dėl ko kyla kaina. Tai beveik visų sudedamųjų dalių kainų kilimas ir anksčiau ar vėliau matome, kad kainos visoje tiekimo grandinėje kyla. Anksčiau ar vėliau tai atsispindės lentynose. Reikia nepamiršti, kad vis tiek lentynų kainos yra mažmenininko rankose“, – laidoje kalbėjo M. Žemaitienė.
Ji nurodė, kad kavos kategorija yra pirmoji, kurios kainų didėjimas jau matyti ir lentynose. Šio produkto brangimas – vienas didžiausių. Tiesa, kaip nurodė, nors kavos žaliavos brango apie 50 proc., tokio brangimo pirkėjams tikrai nebus.
„Augintinių produktų prekių taip pat kainos jau pradėjusios judėti. Tai procesas vyksta“, – pridūrė pašnekovė.
Kai kurios prekės gali brangti ir apie 20-30 proc.
Pašnekovai sutarė, kad prekių brangimas per Kalėdas dar neįvyks.
„Nes Kalėdos tas metas, kai daugelis prekybininkų suprekiauja savo didžiąją dalį metų apyvartos per trumpą laiką, o konkurencija Lietuvos rinkoje tikrai didelė – ir gamintojų pusėje, ir mažmeninės prekybos pusėje. Manau, kad nemaža dalimi viskas keliasi į kitus metus. Kiek kiti metai bus stabilūs, kol kas visos prognozės visoms dedamosioms iki pavasario rodo tik kilimus. Nuo pavasario link vasaros, jau stabilizuojasi“, – paaiškino M. Snarskis.
„Daugiau pasimatys tikrai kitų metų pradžioje – pavasarį, pirmą ketvirtį galime tikėtis turbūt didesnių kainų. Vėlgi priklauso nuo to kaip toliau žaliavos ir visa kita keisis, galbūt tai ir sustos, bet gali būti, kad ir ne, nes kol kas vis dar didėja ir dabar tendencijos vėl matomos į aukštesnę pusę“, – sakė M. Žemaitienė.
M. Snarskis prisiminė, kad dar liepos mėnesį prognozavo, jog galutinės maisto produktų kainos didės apie 7-10 proc., panašius duomenis dabar pateikė ir Statistikos departamentas lapkritį.
„Labai apibendrintai sakyčiau, kad daugiau mažiau tarp 10-20 proc. (tolimesnis kainų didėjimas – „Delfi“). Jei minimumas auga nuo sausio pirmos 13,7 proc., tai tol kol tos kasdienos prekės brangsta tose ribose, tai nėra gerai, bet tai yra suvaldoma ir iš namų ūkio perspektyvos. Tai tos ribos kažkur ir turėtų būti šioje zonoje“, – prognozavo jis.
M. Žemaitienė antrino, kad nors derybos su prekybininkais yra sunkios, tikimasi, kad pavyks rasti kompromisą ir drastiškų sprendimų nebus.
„Sutikčiau, kad 10-15 proc., galima to tikrai tikėtis visose kategorijose maždaug apytiksliai, bet tam tikrose, aš manau, kad gali būti ir daugiau. Kavoje gali būti ir 20-30 proc. Tikrai galbūt vėlgi gamintojai įvairūs priima sprendimus tai daryti palaipsniškai, ne iš karto, nes dar galbūt ir atsargos ar kiti sprendimai leidžia taip elgtis, tačiau gali būti ir didesnių kainų kilimų“, – tikino pašnekovė.
Vėliau kainos gali mažėti, bet gali mažėti ir pakuotės
Pašnekovai taip pat patikino, kad vėliau maisto produktų kainos gali imti mažėti, jei tai leis tendencijos rinkose.
„Jei kalbame apie energetiką maiste, niekada nematydavau galutiniuose maisto produktuose energetikos išteklių įtakos didesnės kaip 2-3 proc., šiai dienai ji dvigubėja. Energetikos dedamoji iki 5-6 proc., jei kalbame apie maistą. Pakuotė, į kurią supakuotas, tas pats stiklas, kur didžioji dalis dujos – ten dar kitas dalykas. Reikia suprasti vieną dalyką, mes konkuruojame ne tik Lietuvos rinkoje. Tos trumpėjančios tiekimo grandinės Lietuvos gamintojams ir suteikia tam tikrų galimybių, ne tik grėsmių, galime daugiau eksportuoti, o daugiau eksportuodami generuoti grąžas ir bendrąja prasme galime atpiginti arba amortizuoti tą savikainų augimą. Bet tai nėra tik atskiro gamintojo, tai ir šalies kurso klausimas. Kiek svarbu kosminė agentūra, o kiek bendrąja prasme maisto pramonė.
Kai keisis situacija, manau inercija tam tikra yra, vis tiek tai ketvirčiai ar pusmečiai, bet kad galėtume matyti kainų kritimą, tai tikrai ir atskirose kategorijose tas puikiai matosi“, – komentavo M. Snarskis.
Tuo tarpu M. Žemaitienė pasakojo, kad galime matyti ir pokyčių pakuotėse.
„Galima ar akcijas padaryti, ar, tarkime, ieškoti kažkokių pridėtinių verčių vartotojams, ar galų gale tas pačias pakuotes keisti – visa tai užtrunka, pavyzdžiui naujų pakuočių įvedimas, bet kiekvienas ieško sprendimų, kaip sumažinti kainų didėjimo įtaką galutiniam vartotojui. Visi sprendimai, manau, yra vertingi. Jeigu visada buvome įpratę didinti pakuotes, kad didesnės pakuotės kilogramo kaina mažesnė, vėlgi vartotojas galėtų pigiau įsigyti, bet paskutiniu metu matant pasaulinius duomenis, kad 30 proc. yra iššvaistoma ir galvojant apie tą patį tvarumą, apie Žaliąjį kursą, manau, tendencija bus ir kita – pakuotes mažinti, kad žmonės kuo mažiau išmestų maisto“, – sakė M. Žemaitienė.
Pasitikslinus, ar gali būti taip, kad kaina nesikeis ar kiek padidės, bet pakuotė bus mažesnė, M. Žemaitienė patvirtino, kad taip.
„Gali būti toks variantas, bet įsivaizduokite, kad jei būtų nemažinama pakuotė, kaina vis tiek galbūt didėtų, tai gamintojui gal vienas iš sprendimų nedidinti kainos. Ir ypač pakuotėse, kur matome, kad žmonės nesunaudoja pakuotės per vieną kartą: tai vėlgi produkto šviežumas gerėja ir kiti dalykai. Kaip sakau, yra daug faktorių ir kiekvienas turbūt ieško įvairių sprendimų, bet tenka kovoti ir su daug didesnėmis problemomis, kaip maisto švaistymas, kur mes labai stengiamės didesnį dėmesį skirti“, – nurodė ji.
Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, metinė infliacija lapkritį sudarė 9,3 proc. Kaip teigia analitikai, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo transporto prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas.
