Kaip išnaudoti mūsų medžius pagal japonus ir mokslininkus: „miško maudynės“, energijos dozė ir vaistai akims

„Kiekvienas iš mūsų turi savo medį“, – kadaise per pamoką lauke tarė mokytoja ir apsikabino savąjį. – „Ar girdite, ką jums sako jūsų medis?“ Tiesą sakant, nieko jis taip ir nepasakė. Ir vis dėlto, negali paneigti, kad, einant per parką, miškelį ar girią, jaučiama nepaaiškinama ramybė. Kartais užtenka kelių medžių, tos žalios spalvos, ir pradeda atslūgti protinė įtampa, aiškiau dėliojasi mintys, atsiranda gyvybinės energijos. Tarsi atgimsti. Kodėl? Japonai ir mokslininkai tam turi ne vieną paaiškinimą.

Shinrin-yoku: būti gydomam gamtos

Šis terminas buvo sugalvotas praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Japonų žemės ūkio ministerijos ir reiškia gydymosi(-si) praktiką, pasitelkiant gamtos vaizdus, garsus, kvapus ir pojūčius. Anot japonų, tokie paprasti dalykai, kaip pasivaikščiojimas, gali daug atskleisti apie mus ir mūsų santykį su savimi. Kitaip tariant, išgyvendami gamtos grožį galime labiau pažinti save. Negana to, pasivaikščiojimai gamtoje teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių veiklą, mažina streso hormono kortizolio kiekį organizme, gerina bendrą kūno tonusą, netgi gali padėti atsikratyti antsvorio etc.