Nesentimentali istorija. Gariūnuose buvo visko, bet tik ne rožinių treningų

Ši linksmai graudi istorija nutiko tais audringaisiais 1990-aisiais. Nes tik tada ji ir galėjo nutikti: tokie buvome mes, akyse griūvant vienam pasauliui ir kuriantis visai kitam.

Nepamirštami tai buvo laikai – dabar, žiūrint pro kasdienybės prizmę. Tada vos ne vienintele rūbų, apavo, buitinės technikos ir dar bent poros tūkstančių daiktų apsipirkimo vieta buvo Gariūnai – vakarykštis karjeras, vos ne pernakt virtęs daugiatūkstantiniu turgumi. Gatvėse gangsteriai santykius aiškindavosi šūviais, o retkarčiais – dar ir sprogdindami savo priešininko automobilį. Maisto bei pramoninių prekių parduotuves krėtė nervinis drebulys, pasireikšdavęs periodiškai pasikartojančiomis pustuštėmis prekių lentynomis. Mat sovietinės prekės jau buvo besibaigiančios (ne veltui visos – ir liaudies ūkui – ir karo pramonei dirbusios gamyklos privalėjo kaupti savo produkcijos atsargas), o vakarietiškos – dar tik tik pasirodydavo.