Gripą sukelia virusai, kurių yra keletas rūšių. Kasmet pasaulyje plinta vis kitoks virusas, todėl nuo šios ligos patariama skiepytis kiekvieną rudenį. Vaikus nuo 6 mėn. iki 3 m. skiepyti reikia du kartus, nes jų imuninė sistema silpnesnė ir kitaip reaguoja į vakciną. Tad su mažylių imunine sistema reikia daugiau „padirbėti“, kad taptų stipresnė. Kūdikių iki pusės metų nuo gripo skiepyti negalima.
Kartais mamos pasakoja, kad vaikas gripu žiemą jau sirgo, tačiau virusą ir vėl „pasigavo“. Tačiau iš tiesų antrą kartą tą patį sezoną žmogus susirgti gripu negali, nes šiam virusui įgyja imunitetą, kuris išlieka visus metus. Aišku, gali būti, kad vaikas suserga kita sunkia virusine infekcija, todėl sloguoja, karščiuoja. Ir mama gali pamanyti, kad vaikas vėl gripuoja. Gripas nuo kitų virusinių ligų skiriasi tuo, kad jo požymiai ryškesni, vaikas sunkiau serga, galimos dažnesnės komplikacijos.
Pavojingieji lašeliai
Gripas plinta lašeliais per orą. Šią ligą sukeliantis virusas ne tik lakus, sklinda kaip aerozolis, bet yra ir labai paplitęs. Sergantis žmogus vaikui yra pavojingas tol, kol karščiuoja, čiaudi, kosti. Vaikas užsikrečia, kai šalia esantis žmogus kosti, čiaudi. Lašeliai pasklinda visame kambaryje ir patenka ant kūno, veido, į nosiaryklę. Virusai, nusėdę ant jos gleivinės, pradeda daugintis. Užsikrėsti taip pat galima per seiles, aplaižius šaukštelį, kuriuo naudojosi sergantis žmogus. Vieni nuo kitų maži vaikai suserga, aplaižę tą patį žaisliuką. Juk jie rankyčių nenusiplauna kiekvieną kartą, čiulpia pirštukus, liečia, kiša į burnytę daiktus, ropoja grindimis. Kai mieste paskelbiama gripo epidemija, tėveliams nereikėtų eiti su vaiku į didelius žmonių sambūrius, kino ar dramos teatrą, mokyklėles ir būrelius.
Ligos požymiai
Jei paskelbiama epidemija, tikėtina, kad gripu susirgs nemažai vaikų. Gripas yra panašus į bet kurią kitą virusinę peršalimo ligą, bet sunkesnis. Suaugęs žmogus jį dažniausiai atpažįsta, nes „laužo“ kaulus, jaučiasi tarsi sumuštas. Vaikas niekada to nepasako. Jam tiesiog negera, jaučiasi nelaimingas, yra irzlus, piktas, čiaudi, kosti, sloguoja.
Tėveliai, pamatavę jo kūno temperatūrą, pamato, kad termometro gyvsidabrio stulpelis smarkiai šoktelėjo. Aukšta temperatūra laikosi 2-3 dienas, lengviausiu atveju - parą. Kosulys iš sauso virsta drėgnu, vaikas atkosti skreplių. Gerklytė parausta, skauda, peršti, skauda akytes, jos ašaroja. Mažyliui silpna, jaučia nuovargį, tampa mieguistas.
Sirgdamas gripu vaikas paprastai neviduriuoja. Jei yra šis požymis, vadinasi, mažiukas serga kita, enterovirusų ar rotavirusų sukelta liga.
Kaip pagelbėti vaikui
Nors mama ir žino, kaip gydyti ir slaugyti gripu sergantį mažylį, vis tiek reikia kviesti gydytoją į namus. Juk gripas gali sukelti sunkių komplikacijų. Tuo jis skiriasi nuo kitų virusinių ligų, kurios daug rečiau komplikuojasi. Ypač sunkiai šia liga serga kūdikiai ir maži vaikai, nes jie labai greitai netenka daug skysčių bei būklė sparčiai blogėja. Tėveliai gali nesugebėti jos įvertinti ir suteikti reikiamą pagalbą. Vaikas gali sirgti plaučių uždegimu, kurį reikia gydyti skubiai ir kitaip nei gripą. Todėl būtina kviesti gydytoją. Vieną parą jo nekviesti galima nebent paaugliui, jei šeimoje ar klasėje yra gripuojančiųjų ir, aišku, kuo jis serga.
Specialaus vaisto gripui gydyti nėra. Antibiotikai visiškai netinka, nes jie gydo tik bakterines ligas, nuo virusų sukeltų ligų neapsaugo. Pirmiausia vaikui reikia tausojamo dienos režimo: paguldyti į lovą, duoti gerti skysčių, nes karščiuodamas organizmas nemažai jų praranda. Be to, sergančiame organizme yra daug virusų, toksinų ir juos reikia „išplauti“. Vaikas turi išgerti maždaug 1,5 l šiltų arbatų. Padeda vitaminas C, ežiuolė, islandinė kerpena, nes stiprina imuninę sistemą. Galima nupirkti ežiuolės pastilių kartu su vitaminu C.
Temperatūrą patartina mažinti ibuprofenu arba paracetamoliu ne dažniau kaip keturis kartus per parą. Karščiuojantį vaiką nereikia labai šiltai apkloti (nebent krėstų šaltis). Karštį mažina šaltas kompresas ant kaktytės. Krūtinėlę galima nušluostyti vėsiu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu.
Jei nosytė yra užburkusi, galima lašinti vaistų arba vaikui sugirdyti geriamųjų vaistukų, kad ją „atkimštų“. Nosytę reikia gerai išvalyti. Mažas vaikutis nemoka jos išsišnypšti, tad galima įpurkšti jūros vandens aerozolio. Kad virusas neplistų, patartina naudoti vienkartines nosinaites, negalima nešvarių laikyti kišenėje, reikia kuo greičiau išmesti.
Į ašarojančias akytes būtų gerai įlašinti vaistų (pvz., sulfacilo). O jei vaikui skauda gerklytę, skalauti ją ramunėlių, medetkų arbata, duoti čiulpti pastilių su mėtomis, mentolu, eukaliptu arba papurkšti vaistukų, kurie mažina skausmą ir dezinfekuoja gerklę. Kosulys palengvėja geriant daug šiltos arbatos. Jo negalima slopinti nepasitarus su gydytoju.
Slaugant vaiką labai svarbu vėdinti kambarį, ligoniuką išvedus ar išnešus į kitą patalpą. Būtina dažnai valyti dulkes šlapia šluoste ir plauti grindis, nes kosint ir čiaudint ant paviršių nusėda daug virusų.
Gripo komplikacijos
Ši liga gali komplikuotis, kai vaiko organizmas yra neatsparus, nusilpęs po kitų ligų, jei virusas labai aktyvus. Jei sergantis vaikas guli lovytėje, miega, geria daug skysčių, imuninė sistema pailsi ir sustiprėja. „Imunitetui viso to nepadovanojus, jis nesugeba susidoroti su virusais. Tada gali lengvai „prikibti“ bet kuri bakterija ir gali sukelti bakterinį gerklės uždegimą, sinusitą, bronchitą, plaučių uždegimą. Gripas baisus ir tuo, kad gali prasidėti kraujoplūdis iš nosies, plaučių. Tad aspirinas, nuo kurio kraujagyslės tampa dar pralaidesnės, sergant gripu visiškai netinka“, - perspėja docentė J.Kudzytė.
Po ligos
Kai pasveiksta, nukrinta temperatūra, dar nors tris dienas vaiko nereikėtų leisti į darželį ar mokyklą. Jam patartina pagulėti, pamiegoti dieną, gerti skysčių, valgyti daug daržovių ir vaisių. Būtų neblogai nupirkti polivitaminų.
Pradėjus eiti į bendraamžių kolektyvą reikia patausoti vaiko sveikatą, saugoti, kad neperšaltų ir neperkaistų, lauke avėtų šiltus batukus ir neperšlaptų kojyčių, būtų su šaliku, nelipdytų Senio Besmegenio šlapiomis pirštinėmis. Lankančiam mokyklą mama turėtų patarti, kad jis nelėktų į kiemą neapsirengęs, nesėdėtų prie atviro lango.
Apie persirgtą gripą reikėtų pasakyti mokytojai ar darželio auklėtojai, kad atidžiau stebėtų vaiką, patalpas vėdintų, kai jo nėra, saugotų nuo skersvėjo. Maždaug mėnesį vaikui nepatartina lankyti fizinio lavinimo pamokėlių, treniruočių, šokių repeticijų, eiti į varžybas, kurios reikalauja daug fizinių jėgų, nes gali netekti sąmonės, liga atkris. Per mėnesį vaiko imuninė sistema vėl sustiprėja.
