Mano vyras – švelnus pūkelis. Ar jis gėjus?

Siaubo istorijų apie vedusius vyrus, kurie po dvidešimties ar kažkiek metų prisipažino esą homoseksualūs, nors vežimu vežk. Panašios istorijos, kuriose moteris prisipažįsta vyrui esanti homoseksuali, Lietuvoje retesnės ir skamba ne taip skandalingai. Mat homofobinės kultūros aplinkoje lesbietės atrodo ne tokios baisios ar grėsmingos kaip gėjai. Homofobijos paveikti žmonės paniškai bijo kitokių, na, o kitame įžvelgę bent menkiausią „homoseksualumo žymę“, puola į isteriją ir raunasi plaukus.

Užvis baisiausia, kad ko nepražiūrėtum prieš vedybas, todėl neretai partneris stebimas it per mikroskopą, maždaug: „Jis kažkoks labai jau švelnus, manęs visko atsiklausia, be manęs nepriima jokio svarbaus sprendimo. Jausmingas iki ašarų, visai ne toks, koks turi būti vyras.“ Mat mūsų lietuviškoje kultūroje vyru neretai vis dar laikomas macho man – su kuoka rankoje ir su kuoka tarp kojų. Tarp moterų vis dar paplitusi nuomonė, kad intymiame gyvenime vyras visada turi rodyti iniciatyvą, o paskui – tiesiog jas imti, antraip atseit jos neužsidega. Jeigu nepuola kaip reproduktorius, reiškia, gėjus arba mažų mažiausiai biseksualas, ne vyras. Nuo tokio, akivaizdu, reikia kuo greičiau sprukti...

Bet būsiu sąžininga: problema tikrai egzistuoja!