1914 m. pabaigoje Rusijos piliečių repatriacija iš Vokietijos baigėsi. Nepatekę į ją ilgam įstrigo priešo šalyje. Dalis jų galėjo gyventi pasirinktoje Vokietijos vietoje, tiesa, apribotomis teisėmis – numatytu laiku registruotis policijoje ir tik su jos leidimu išvažiuoti trumpam kur kitur. Kiti gi pateko į internuotų asmenų stovyklas, kur neretai laikyti su karo belaisviais. Koks buvo jų gyvenimas, galima įsivaizduoti iš Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijoje praleidusio rusų rašytojo Konstantino Fedino vieno apsakymo citatos: „Lageriai buvo pasmerktųjų telkiniais, kuriuos vokiečiai vis guosdavo viena ir ta pačia dainele – jums čia gerai, o kaip mūsiškiams Sibire?“

Kaip tas „gerai“ atrodė, galima patirti iš JAV lietuvių – Jono Mikolainio, Magdalenos Panišukaitės ir Zuzanos Zalogienės, ištrūkusių iš vienos tokios stovyklos Magdeburgo pilyje pasakojimų išeivių spaudoje Pirmojo pasaulinio karo metais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)