Nors iki šiol pačioje Danijoje jokių susirėmimų nebuvo, bet vien jau tai, kad viskas prarado iki tol buvusią tvarką, sėslius danus verčia nerimti.

Draugavę su musulmonais danai susipyko, musulmonai, gyvenantys Danijoje, nežino, kaip išlaviruoti tarp savo įsitikinimų ir realybės, jog neturėtų eiti prieš šalį, kurioje patys gyvena...

Taigi kas vyksta šiomis dienomis Danijoje?

Karikatūrininkų konkursas

Į mūsų vaikų istorijos vadovėlius šis karikatūrų skandalas, kitų vadinamas netgi civilizacijų karu, tikrai bus įrašytas. Visos istorijos turi pradžią, kai kam juokingų Mahometo piešinėlių istorija – taip pat. O pradžia – gana nekalta, bent jau taip mano patys danai.

Danų rašytojas Kaare Bluitgen tiesiog nustebo, kai nerado nė vieno dailininko, kuris galėtų jo vaikiškai knygutei apie musulmonų pranašą nupiešti iliustracijų.

Dailininkai bijojo, jog taip gali sau pakenkti – žinojo, jog musulmonų tikėjime vaizduoti šį pranašą – šventvagystė, už kurią musulmonas nepasibodės keršyti. Tačiau didžiausias Danijos laikraštis „Jyllands–Posten” pasijuto bebaimis ir surengė dailininkams konkursą – kas šmaikščiau pavaizduos Mahometą.

Konkursui darbus pateikė 40 dailininkų, bet tik dvylika buvo atrinkti žymiajam 2005–ųjų sausio 30–osios numeriui.

Skandalui įsivažiavus iki ambasadų deginimų ir grasinimų „sukapoti danus į tiek gabalėlių, kiek yra karikatūrų”, buvo grasinta dviem karikatūrininkams.

Beje, vienas iš dailininkų – Frantz Fucshel, nors ir piešė musulmonų pranašą, bet prisidėjo prie savanoriškų darbų po Pakistano žemės drebėjimo. „Jyllands–Posten” visada buvo prieš musulmonus, tiksliau, prieš jų fanatišką religingumą, kuriuo dangstantis pjaustomos galvos ir sprogdinami dangoraižiai. Galima sakyti, kad spausdindami karikatūras danų žurnalistai pasielgė drąsiai, bet kažkas gerai pasakė: „Negali būti drąsus, jeigu nebijai”.

„Jyllands–Posten” tiesiog itin pasitikėjo magiškąja „žodžio laisve”, demokratija, galiausiai neapsieita be arogancijos: mes esame puikios civilizuotos monarchinės valstybės gyventojai, o karikatūrose – prasčiokų, vargšų, fanatikų, lengvai valdomų naivių kareivėlių Dievas...

Štai skaičiai, geriausiai atskleidžiantys padėtį: Turkijoje gyvena 70, Saudo Arabijoje – 27, Irane – 68, Pakistane – 163, Egipte – 78, Indonezijoje – 242, Alžyre – 33, Bosnijoje – 4, Libijoje – 6, Maroke – 31 milijonas gyventojų.

Danijoje – penki milijonai. Jei šiuo metu jau prasidėjo civilizacijų karas, tai net pripliusavus kitas karikatūras spausdinusias šalis jėgos net nebūtų apylygės.

Verslininkai keikiasi, žurnalistams meluojama

Nenuostabu, kad dėl karikatūrų susipyko liuteronai bei musulmonai, bet pačioje Danijoje prasideda nesantaika tarp vietinių gyventojų. Didžiausia šalyje pieno produktų gamintoja „Arla” jau prarado ir dar praras milijonus kronų dėl nutraukto kontrakto su Iranu.

Pačią pirmąją savaitę, kai musulmonai ryžtingai iškraustė danišką fetos tipo sūrį iš lentynų, šimtui „Arlos” darbuotojų Danijoje pakvipo nedarbu. Kelionių kompanijos jau nutraukė keliones į Egiptą, Turkiją, kur iki tol danai keliavo srautais.

Vienos kelionių agentūros vadovė užvakar viešai prakalbo apie tai, kad dienraštis turėtų prisiimti atsakomybę dėl tokio lengvabūdiško žingsnio. Verslo žmonės siunta, kad dėl principų, kurie jiems mažai rūpi, jie praranda krūvas pinigų.

Kai Iranas apskritai nutraukė visus prekybinius ryšius su Danija, kliuvo ir Danijos ministrui pirmininkui Andersui Foghui Rasmussenui, kuris atsisakė musulmonų atsiprašyti vyriausybės vardu. Patys danai nesutaria dėl vieno klausimo: gali ar ne vyriausybė varžyti spaudos laisvę.

Statistiškai cenzūrai pritaria vos septyni procentai Danijos gyventojų, bet šiuo atveju paklausti danai sutrinka. Vieni sako, kad Danija nekalta, nes žurnalistai elgėsi pagal savo šalies įstatymus, kiti palaiko visuotinio pasaulio idėją – šiandien niekas nevyksta tik tavo šalyje, todėl reikėtų itin apriboti tokius veiksmus, kurie gali sukiršinti su kitomis šalimis.

Užvirusi velniava trukdo dirbti ir patiems jos „virėjams” žurnalistams. Vienas danų žurnalistas skundėsi, kad reportažui Jeruzalėje jis negalėjo nusisamdyti operatoriaus, nes visi operatoriai bijojo net prisiartinti prie dano: kad nebūtų apkaltinti nesolidarumu.... Žurnalistai vargsta ir su musulmonų dvasininkais (imamais), kurie meluoja į kameras ir nemirksi. Vienas imamas, gyvenantis Danijoje, danų televizijai tvirtina, kad nepalaiko tokių protesto formų, kokias propaguoja kai kurie aršūs musulmonai. Tačiau tą pačią dieną tas pats imamas Irano žurnalistams aiškina, jog danai – tikri kiaulės ir reikia su jais susidoroti.

Danai musulmonų neboikotavo

Skandalas nesuteiks naudos ir patiems musulmonams. Ir ne tik dėl to, kad jų religija bus dar labiau siejama su fanatizmu ir prastu skoniu. Dėl užtrukusio boikoto „Arla” privalės uždaryti savo gamyklas kai kuriose musulmoniškose šalyse, kur ir dirba musulmonai. Dėl turistų stygiaus nukentės turistinės šalys.

Danijoje gyvenantys musulmonai jau surengė keletą demonstracijų, kuriose bandė ginti Daniją nuo savo supykusių brolių kitose šalyse, tačiau susidūrė su savo pačių bendruomenių pykčiu. Vienas iranietis, gyvenantis Danijoje jau dešimt metų, sakė, kad jis Danijai jaučiasi skolingas už tai, jog jį priglobė ir suteikė geras sąlygas gyventi. Tačiau tokios kalbos – tik lašas vandens, kuriuo neįmanoma užgesinti gaisrų ambasadose ir itin patriotiškų danų širdyse.

Nors galime pasijuokti, kad musulmonai itin ilgai uždelsė protestuoti prieš karikatūras tik dėl to, kad tik dabar į Artimuosius Rytus kupranugaris atnešė paštą, iš tiesų jau rugsėjo mėnesį musulmoniškųjų šalių ambasadoriai Danijoje kvietė Danijos ministrą pirmininką susitikti ir pasikalbėti apie išspausdintas karikatūras.

Aišku, premjeras nerado tam laiko, bet ne apie tai kalbama. Didžiausią danų pyktį kelia tai, kad jų šalyje „priviso” musulmonų, kurie naudojasi socialine sistema ir suteikta globa ir skundžia Daniją savo tautiečiams, likusiems tėviškėje. Kitaip tariant, jei tokia jau ta Danija bloga ir nepagarbi, ko jie čia sėdi...

Tačiau danai, nors ir pyksta ant musulmonų – dauguma net nedraugauja su gerais draugais, nes jie – musulmonai, bet jokių muštynių iki šiol neužfiksuota. Neboikotavo danai ir musulmonams priklausančių parduotuvėlių, picerijų. Odensėje gyvenantis Ali iš Irano jau penkerius metus turi populiarią piceriją.

Pasak jo, kol kas jis neatkreipė dėmesio, jog danai aplenktų jo piceriją. „Stengiuosi nediskutuoti šia tema su niekuo, man tai nenaudinga, nes neteksiu klientų”, – sakė Ali. Daržoves Fredericijoje pardavinėjantis pakistanietis Tanveris taip pat tikino, kad danai perka daržoves iš jo parduotuvės, kaip ir iki šiol.

Daniškasis nacionalizmas

Danai nėra religingi, tačiau itin principingi ir patriotiški. Todėl jiems sunku suprasti, kaip dėl Alacho galima šitaip plėšytis, bet nesudėtinga supykti, kai jiems pradedama grasinti (turiu galvoje boikotus).

Jei danai jausis teisūs, jie nepataikaus, net jei reikėtų bankrutuoti... Visų laikų populiariausias Danijos televizijos serialas „Monopolis” (prieš daug metų rodytas per LTV) atskleidžia danų nepakantumą šantažui.

Seriale rodoma, kaip per Antrąjį pasaulinį karą Danijoje pritrūko kavos. Vienintelė šalis, galėjusi tos kavos pasiūlyti, buvo okupantė Vokietija. Danai – tikri kofemanai – geriau gėrė kviečių ir morkų kavą, bet iš vokiečio nepirko.

Nors danai ir aktyviai nerodo nepasitenkinimo kitataučiais, bet tylus protestas išreiškiamas. Todėl nenuostabu, kad vos 1995 metais įkurta Danijos žmonių partija (Folkeparty) greitai iškilo į populiarumo aukštumas – būtent ši partija skleidžia daugiausiai nacionalistinių idėjų. Danijoje – itin sudėtinga vizų išdavimo tvarka.

Būtent šios partijos idėja buvo sugriežtinti emigarcijos politiką. Pavyzdžiui, danas negali susituokti su užsieniečiu, kol pastarajam nėra 24 metų. Tai siejama su tuo, kad būtent musulmoniškųjų šalių gyventojai sudaro santuokas su nepilnametėmis, jas atsiveža į Daniją.

Jau minėtos partijos pirmininkė Pia Kjærsgaard ne kartą yra viešai pasisakiusi prieš kitataučius Danijoje, o viena jos partijos narė nepasibodėjo netgi išsiųsti žinučių telefonu, kad danai boikotuotų musulmonų parduotuvėles...

Dar vienas pavyzdys – Danijoje skaičiuojama, kiek nusikaltimų įvykdo emigrantai. Ir netgi apskaičiuota, kad musulmonas keturis kartus labiau linkęs į smurtą negu danas. Jei skaičiuoja, vadinasi, turi tam priežasčių...