Įprastai laikomasi nuostatos, kad vasara prasideda birželio 1 d., o rugpjūčio 31 d. yra jos pabaiga. Tačiau kada yra klimatologinės vasaros pradžia? D. Valiukas sako, kad ja yra laikomos datos nuo birželio 5 d. iki birželio 15 d.
„Priklauso nuo Lietuvos regiono, nes tarkime pietryčių, rytų Lietuvoje vasara prasideda anksčiau, o Žemaičių aukštumoje ir pajūryje – vėliau. Baigiasi ji irgi ne su kalendorine rugpjūčio pabaiga, bet keletu dienų vėliau.
Vėlgi, priklauso nuo regiono – jeigu pajūryje prasideda vėliau, tai ir baigiasi vėliau. Tam turi įtakos šildantis Baltijos jūros poveikis. <...>. Didžiojoje Lietuvos dalyje kažkur rugsėjo pradžioje klimatologinė vasara ir baigiasi.“
Pasak jo, vis dėlto tokie reiškiniai dėl vasaros trukmės ilgėjimo vyksta ten, kur klimatas yra pakitęs ir anksčiau ji prasidėdavo kur kas vėliau ir baigdavosi dar neprasidėjus rugsėjui. D. Valiuko teigimu, kiekvienais metais ir vasaros trukmė skiriasi.
„Tai visiškai priklauso nuo oro temperatūros ir laikomasi nuostatos, kad klimatologinė arba meteorologinė vasara prasideda tuomet, kai oro temperatūra perlipa 15 laipsnių. Vadinasi, kai oro temperatūra perlipa 15 laipsnių ir tampa šiltesnė negu 15, prasideda meteorologinė vasara ir ji baigiasi tada, kai temperatūra tampa žemesnė už 15 laipsnių. Visas tas laikotarpis ir yra meteorologinės vasaros laikotarpis.“
Klimatologo teigimu, vasara ilgiausiai trunka ten, kur ir anksčiausiai prasideda. Pavyzdžiui, pietryčių, pietų Lietuvoje ir pajūryje.
„Nors ir pajūryje prasideda vėliau, bet ten vasara užsitęsia gana ilgai, lyginant su kitomis Lietuvos dalimis. Turbūt šiuo atveju labiausiai išsiskirtų Kuršių Nerija ir Nida.“
Tokiems skirtumams, sako D. Valiukas, didžiausią įtaką daro du faktoriai – jūra ir kiek teritorija yra nuo jos nutolusi ir aukštis virš jūros lygio.
„Išsiskiria Žemaičių aukštuma ir jeigu žiūrėtume, ten vasara ir prasideda vėliau, ir baigiasi anksčiau. Taip pat nėra ten tokia karšta, o jeigu žvelgtume bendrai, tai prieš pusę šimto metų yra buvę, kada apskritai tokio ryškesnio temperatūros perėjimo per 15 laipsnių šioje vietovėje išvis nevyko.“
Paklaustas, kaip apskritai keičiasi per pastaruosius dešimtmečius vasarų temperatūra ir trukmė, klimatologas atsakė, kad jos tampa šiltesnės.
„Ir sezonas ilgėja, ir vasaros tampa šiltesnės. Mes turime ir daugiau karštų vasariškų dienų. Jeigu anksčiau, buvo laikoma, kad vasara praktiškai prasideda nuo birželio vidurio arba net nuo Joninių, tai dabar tas sezonas yra kur kas labiau pasislinkęs į birželio pradžią.
Jau nebe birželio vidurys, o pirmasis birželio dešimtadienis. Taip pat ir nusitęsė į rudens pusę. Vasaros sezonai ir ilgėja, ir tikrai šiltėja.“
Pasak jo, išsiskiria ne tik temperatūros kilimas, bet ir karštų vasariškų dienų dažnėjimas, kai temperatūra perkopia 20 arba 25 laipsnius arba kai vyrauja 30 laipsnių karštis.
„Anksčiau tokių dienų tikrai buvo kur kas mažiau ir vykstant klimato kaitai jų daugėja.“
D. Valiukas pritarė minčiai, kad gali ateiti toks laikas, kai nebereikės jaudintis, kokį mėnesį atostogauti, nes toks karštis gali pradėti vyrauti kur kas dažniau.
„Esame tokioje geografinėje padėtyje, kai visą laiką bus orų kontrastų ir tokių ekstremalių. Tie kontrastai dažnėja, bet tendencija tokia, kad vasarą, kaip ir kitais metų laikais, šiltų dienų ir naktų daugėja, o šaltų – mažėja.
Dabar mes turime ir tropines naktis, kada net naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Tačiau apie tokį reiškinį prieš keliasdešimt metų beveik nešnekėjome, nes tokių dienų buvo labai mažai. Dabar atsiranda ir šiltų naktų, ir karštų dienų, ir ta tendencija tokia, kad jų daugėja, jos dažnėja.“
Klimatologas pažymėjo, kad orų kontrastų ekstremalumas išlieka ir išliks ateityje.
„Per trumpą laikotarpį iškrenta didelis kritulių kiekis, o paskui seka ilgas laikotarpis be kritulių. Sakykime, dabar yra sausa ir labai karšta, todėl vyksta labai intensyvus išgaravimas. Tokie procesai, kada užsitęsia laikotarpis be kritulių, o paskui jų gali iškristi labai didelis kiekis, irgi yra stebimas. Ta tendencija ateityje irgi vyraus. Kritulių nemažėja, bet jų intensyvumas didėja.“
Jis priminė, kad jau turime ir trečią vasarą iš eilės, kuri yra labai karšta, o 2019 m. vasara apskritai buvo karščiausia per meteorologinių stebėjimų istoriją.
„2020 m. vasara buvo antroje vietoje ir dabar turime vėl šiltą birželį, o jeigu žiūrėtume tolyn į [šių metų] vasarą, tai artimiausių mėnesių tendencija, kad turėtų būti apie laipsnį arba pusantro šilčiau negu pas mus turėtų būti.“
Klimatologas įspėjo, kad ateina pakankamai audringi orai ir nuo Joninių kai kurias Lietuvos vietoves plaus gausūs liūtiniai krituliai.
„Šiek tiek tas karštis atlėgs, 30 laipsnių nebebus, bet išliks pakankamai vasariškai šilti orai. Vasariška diena yra tokia, kai temperatūra pakyla daugiau nei 20 laipsnių. Taigi, išsilaikys ir daugiau nei 20 ir 25 laipsnių temperatūra. Tokio karščio nebebus, bet bus dar šilta ir laukia pakankamai audringi orai. Tiesa, lokalūs, o tas lokalumas vasarai yra būdingas.“
