Bet taikiniu tampa ir jaunesni žmonės, kuriems formuojama gera nuomonė apie gyvenimą Sovietų Sąjungoje. O vienas dažnesnių pastarojo metų pavyzdžių – Ignalinos atominė elektrinė (AE), kurios mes atsisakėme esą priversti Europos Sąjungos.
„Kadangi tai buvo dviejų mėnesių tyrimas, kažkokių tendencijų lyginti su kitais laikotarpiais mes negalime. Rėmėmės tik kovo ir balandžio mėnesiais“, – „Info TV“ laidai „Info diena“ sakė debunkEU.org autorė Agnė Eidimtaitė.
Pasak laidos pašnekovės, tai nėra naujas fenomenas, kad nostalgija Sovietų Sąjungai yra naudojama dezinformacijoje.
„Tačiau šiais metais, kadangi sukanka trisdešimt metų nuo Sovietų Sąjungos griuvimo, tas dalykas tikrai bus aptariamas rusakalbėje medijoje. Tikėtina, kad straipsnių arba kito turinio (tarkime televizijos, radijo laidų) tikrai rusiškoje medijoje matysime“, – kalbėjo A. Eidimtaitė.
Propagandos taikinyje – ir Ignalinos AE
Viena iš tyrimo autorių pastebėjo, kad kuriamas dezinformacinis naratyvas apie gerą gyvenimą Sovietų Sąjungoje nelabai skiriasi nuo propagandos naratyvų, kurie buvo skleidžiami sovietmečiu.
„Kuriama, kad visi turi socialines garantijas, egzistuoja tautų brolybė, Sovietų Sąjunga buvo moderni, suteikė valstybėms infrastruktūrą. Šiais naratyvais yra žaidžiama, jie yra supriešinami jau dabartinėje prokremliškoje ir rusakalbėje žiniasklaidoje populiariais informaciniais naratyvais.
Vienas iš pavyzdžių būtų Ignalinos AE. Sovietų Sąjungoje pastatyta Ignalinos AE yra pristatoma kaip dovana Lietuvai ir visam Baltijos regionui, suteikusi nemokamą elektros energiją, tačiau po nepriklausomybės atgavimo Lietuva, kuria manipuliuoja ES, turėjo ją uždaryti“, – paplitusius diskursus vardino E. Eidimtaitė.
Pasak jos, į šitą naratyvą įsipina ir Astravo AE. Teigiama, kad Lietuva pavydi Baltarusijai, kad ji pasistatė Astravo AE, o Lietuva esą jau gailisi, kad uždarė Ignalinos AE.
„Visiškai netiriami tokie faktai, kad Ignalinos AE reaktoriaus tipas atitiko Černobylio tipo, ir pagal tarptautinius standartus ji buvo pripažinta nesaugia ir dėl to galinčia kelti grėsmę“, – kalbėjo E. Eidimtaitė.
Yra gyventojų, kurie paveikesni propagandai
Laidos pašnekovė pasakojo, kad tokiu būdu yra žaidžiama nostalgijos fenomenu.
„Retrospektyva, tam tikras praėjęs laikas, ištrina tam tikrus blogus dalykus, ir labiau lemia gražių prisiminimų pasilikimą žmogaus sąmonėje. Daugiausiai taikomasi į vyresnius asmenis, kurie gyveno Sovietų Sąjungoje. Ypač paveikūs yra žmonės, kurie jaunystę išgyveno Sovietų Sąjungoje, kadangi žmonės jaunystę dažniausiai prisimena pakankamai šviesiai, ir tie negeri dalykai yra užmirštami“, – sakė E. Eidimtaitė.
Tyrimo autorė taip pat išskyrė rusakalbius gyventojus visose posovietinėse šalyse.
„Jie irgi yra paveikūs tokiai dezinformacijai. Kai kurie sociologiniai tyrimai rodo, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo jie jaučiasi netekę tam tikros tautinės privilegijos, kuri buvo kuriama Sovietų Sąjungoje“, – kalbėjo E. Eidimtaitė.
Pasak pašnekovės, neretai atsispiriama nuo po Sovietų Sąjungos žlugimo ir nepriklausomybės atgavimo buvusio pereinamojo laikotarpio, kai ne visi gyventojai sugebėjo greitai ir sėkmingai prisitaikyti.
„Žinome, kad kai kurie žmonės neteko darbų, ir į tai irgi dažnai remiasi dezinformacijos autoriai“, – sakė E. Eidimtaitė.
Tyrimo autorės vertinimu, priešnuodis dezinformacijai yra tiesa ir istoriniai faktai.
„Giliau pasikapsčius ir sukūrus diskusiją su žmonėmis, kurie prisimena Sovietų Sąjungą nostalgiškai, atsiranda supratimas, kad vis dėlto buvo ir blogų dalykų. Reikia diskusijos su tais žmonėmis, reikia faktų, istorinių diskusijų, galiausiai, suvokimo, kad Sovietų Sąjunga labai daug atėmė“, – kalbėjo E. Eidimtaitė.
