„Kiekvienam tyrimui, kurio metu randama įrodymų, atsiranda lygiai tiek pat tyrimų, kuriuose nieko nenustatoma“, – įsitikinęs neuromokslininkas kognityvistas Bobby‘is Stojanoskis iš Vakarų Ontarijo universiteto.
Kartu su kolegomis turbūt didžiausią realią situaciją atspindintį šių programų tyrimą atlikęs B. Stojanoskis nusitaikė į 1 000 asmenų, reguliariai skiriančių laiko smegenų lavinimo žaidimams, ir 7 500 asmenų, kurie jų nėra bandę, rašo sciencenews.org. Taigi reikšmingesnių skirtumų tarp abiejų tiriamųjų grupių mąstymo gebėjimams įvertinti skirtuose testų rezultatuose nenustatyta, o tai savo ruožtu leidžia manyti, kad smegenų lavinimo žaidimai kažin ar gali ką nors pakeisti.
„Jie tarsi testuoja smegenų treniravimą“, – patvirtino kognityviniu senėjimu besidominti mokslininkė Elizabeth Stine-Morrow iš Ilinojaus universiteto Urbana-Šampeinėje. Nors atliktas tyrimas neatsako į klausimą, kodėl smegenų lavinimo treniruotės neduoda naudos, jis vis dėlto patvirtina ryšio tarp laiko, skiriamo smegenų treniravimo programoms, ir pažinimo gebėjimo nebuvimą. „Tai iš tikrųjų gana įspūdinga“, – pridūrė E. Stine-Morrow.
Į šį tyrimą buvo įtraukti 8 563 savanoriai iš viso pasaulio, o visą procesą administravo Toronte įsikūrusi įmonė „Cambridge Brain Sciences“, kurios veikla – teikti vertinimus, atspindinčius sveiko smegenų funkcionavimo matavimus. Taigi dalyvių paprašyta užpildyti internetinį klausimyną apie asmeninius jų smegenų treniravimo įpročius, pateikti savo nuomonę apie smegenų treniravimo teikiamus privalumus, jei tokių pastebi, ir kokią programą jie yra išbandę. 1 009 respondentai atsakė naudoję smegenų treniravimo programas vidutiniškai apie aštuonis mėnesius, nors reali trukmė svyravo nuo dviejų savaičių iki daugiau nei penkerių metų.
Tada savanoriai atliko 12 kognityvinių testų, skirtų atminties, samprotavimo ir verbaliniams įgūdžiams įvertinti. Jiems teko atminties pratimų komplektas – erdvinio samprotavimo užduotys: objektų sukiojimas mintyse, elementų radimo dėlionės ir strateginiai iššūkiai.
Išanalizavę rezultatus tyrėjai nustatė, kad iš esmės smegenų treniravimas nesuteikė jokių mąstymo privalumų atliekant atminties, verbalinius ir samprotavimo testus, lyginant su kita savanorių grupe, į kurią patekusieji tokios smegenų treniravimo patirties iš viso neturėjo. Net ir vertinant labiausiai pasišventusius smegenų treniravimui savanorius, naudojusius treniravimo programas bent 18 mėnesių, tenka pripažinti, kad ši patirtis nepadidino jų mąstymo gebėjimų, lyginant su tais savanoriais, kurie tokių programų nėra išbandę.
Panašu, kad tai nėra susiję su prielaida, kad iš pradžių naudojusieji smegenų treniravimo programas pasižymėjo prastesniais smegenų darbo rodikliais, kurie vėliau pagerėjo. Net ir tie tyrimo dalyviai, kurie smegenis treniravo mažiau nei mėnesį, neįgijo jokių reikšmingesnių privalumų, lyginant su tyrimo dalyviais, kurie smegenų treniravimo nėra išbandę.
„Nepriklausomai nuo to, kokiu kampu vertinome surinktą medžiagą, negalėjome rasti jokių duomenų, kurie būtų galėję patvirtinti, kad smegenų treniravimas susijęs su kognityviniais gebėjimais“, – konstatavo B. Stojanoskis. Mokslininkų komanda analizavo duomenis skirstydama tyrimo dalyvius pagal amžių, naudotas programas, išsilavinimą ir socioekonominį statusą, tačiau visais atvejais kognityviniu aspektu duomenys buvo panašūs į gautus grupėje, į kurią patekę savanoriai smegenų treniravimo nėra nė bandę.
Nors smegenų treniravimas gali būti naudingas tam tikrais specifiniais atvejais, vis dėlto, anot B. Stojanoskio, jo komandai tekusios užduoties esmė – pažvelgti į smegenų treniravimą realaus pasaulio kontekste.
E. Stine-Morrow manymu, realus pasaulis yra geriausia terpė smegenims treniruoti, o norint pagerinti mąstymo gebėjimus ji rekomenduoja šiuos įgūdžius lavinti skirtingose realaus gyvenimo situacijose. „Toks variantas – kur kas geresnis laiko panaudojimo būdas, lyginant su sėdėjimu prie kompiuterio ir mažų užduotėlių atlikimu“, – neabejojo mokslininkė.
Tyrimas publikuotas: https://doi.apa.org/doiLanding?doi=10.1037%2Fxge0000773
