Kodėl Lietuvos švietimo sistema ugdo ne XXI amžiaus, o laukinio kapitalizmo ekonomikos dalyvį?

Kada kalbos apie kardinalią švietimo reformą virs „kūnu“ ir pagaliau, kokios tos švietimo sistemos mums reikia? Apie tai kalbuosi su Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesoriumi, dr. Gediminu Navaičiu.

– Kasmet per rugsėjo pirmąją valdžios žmonės sveikina mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus ir džiugina įžvalga – taip, taip, švietimas labai svarbus. Jais turėtume lyg ir patikėti, nes švietimo sistema pradėta reformuoti dar neatkūrus valstybės. Per tris dešimtmečius tikrai buvo galima daug nuveikti. Juolab kad siekiant kažkokio tikslo Lietuvos švietimo sistema prie jo tikrai artėjo...

– Abejonių nekyla, kad XXI a. visuomenė gali klestėti tik remdamasi žiniomis, besiplečiančia išsilavinimo aprėptimi, darbuotojų gebėjimu bendradarbiauti, megzti socialinius ryšius ir kitomis savybėmis, kurios būdingos laimingam žmogui. Tačiau šiandien Lietuvos švietimo sistema ugdo ne XXI amžiaus, o atgyvenusios, laukinio kapitalizmo ekonomikos dalyvį...