Į Lietuvą ekspedicijos "Ignotui Domeikai - 200" dalyviai pasivežė beveik 50 kilogramų mineralų kolekciją, kuri, pasak ekspedicijos dalyvio alpinisto Vlado Vitkausko, yra bene vertingiausia ekspedicijos dalis.
Pasak V.Vitkausko, dauguma susitikimuose dalyvavusių žmonių apie Lietuvą beveik nieko nežinojo, jie dar labiau nustebdavo sužinoję, kad I.Domeika pagal kilmę yra lietuvis, o ne kaip tradiciškai teigiama, lenkas.
Ekspedicijoje taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto fizikos mokslų daktaras Gediminas Motuza, Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros grafikos katedros vedėjas, Architektūros instituto direktorius Jonas Anuškevičius, žurnalistas, Lietuvos televizijos režisierius ir operatorius Vytas Jankevičius.
Ekspedicijos dalyviai keliavo po I.Domeikos vardu pavadinta Andų kalnagūbrį, o Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse įkopė į aukščiausią pasaulio ugnikalnį Ochos del Salado. Šioje 6880 metrus virš jūros lygio iškilusioje viršūnėje kartu su trispalve buvo iškelta ir Vilniaus miesto vėliava, kurią prieš išvykstant keliautojams perdavė miesto meras Artūras Zuokas.
Ekspedicijos dalyviai taip pat įkopė į aukščiausią mokslininko vardu pavadinto kalnagūbrio - Cordillera de Domeyko - viršūnę. Baigiant kelionę, Santjago universitete, buvo atidengtas Lietuvoje nukaldintas I.Domeikos bareljefas.
Beveik dvi savaites ekspedicijos dalyviai keliavo po beveik negyvenamas Čilės vietas, kentėjo didelį karštį, iš Atačamos smėlio dykumos gniaužtų vadavo įklimpusį ekspedicijos automobilį, Donja Ines vietovėje pateko į žemės drebėjimo, o kalnuose - į galingos sniego pūgos epicentrą. I.Domeikos gimimo metinės yra įtrauktos į UNESCO minimų datų kalendorių.
I.Domeika gimė dabartinės Baltarusijos teritorijoje netoli Naugarduko 1802 metų liepos 31 dieną. Vilniaus universitete jis studijavo mineralogiją ir chemiją, domėjosi civiline ir karine inžinerija, apgynė magistro mokslinį laipsnį matematikos srityje.
Kartu su poetu Adomu Mickevičiumi ir kitais 1819-1823 metais dalyvavo slaptoje pažangios Filomatų draugijos veikloje, kurios idealai buvo mokslas, dora, bičiulystė. Už tai I.Domeika caro valdžios buvo persekiojamas ir metus kalinamas Bazilijonų vienuolyne.
1838 metais su prancūzų profesorių rekomendacija jis atvyko į Čilę, kur vykdė geologinius teritorijos tyrimus, atrado daug svarbių naudingųjų iškasenų (vario, aukso, akmens anglies).
Pasaulyje I.Domeika išgarsėjo knyga "Araukanija ir jos gyventojai", be to paskelbė apie 500 mokslinių straipsnių ir darbų, monografijų. 16 metų dirbo Santjago universiteto rektoriumi, reorganizavo Čilės švietimo sistemą.
Pagyvenęs Europoje, grįžo į Čilę, kur mirė 1888 metais. Suskaičiuota, kad I.Domeikos vardu yra pavadinti apie 75 objektai, tarp kurių - asteroidas Domeyko Nr.2784, mineralas domeikitas, taip pat kaktusas, kalnagūbris, uostas, sidabro kasykla, lapė.