Tuo metu iš jauno vyro ypač ciniškai išsityčioję, seksualiai prievartavę ir jį sužaloję jauni vyrai, atrodo, net ir šiandien nesijaučia nusikaltę, nes taip ir nesugebėjo atsiprašyti nukentėjusiojo – esą kone viskas, ką šis pasakoja, yra melas. Na, taip, mušė jie šį vaikiną, bet tik dėl to, jog norėjo paauklėti, – esą šis jiems buvo prisipažinęs, jog intymiai bendrauja su savo motina ir seserimi. Tiesa, kaip paaiškėjo, sesers jis net neturi, o vyrai neįgalųjį įviliojo į mišką tik dėl to, kad manė, jog šis turi daug pinigų.
Tai, kaip trys jauni vyrai pasielgė su 25 metų vaikinu, kuriam nuo vaikystės yra nustatyta protinė negalia, šokiravo ne tik daugybę nusikaltimų ištyrusius policijos pareigūnus, bet ir teisėjus.
„Prieš akivaizdžią protinę negalią turintį bejėgiškos būklės asmenį nuošalioje vietoje tamsiu paros metu buvo atlikti brutalūs, žeminantys garbę ir orumą ne kartą teistų, neblaivių vaikinų veiksmai, kurie paliko gilų randą nukentėjusiojo gyvenime“, – sakė neįgalaus vaikino interesams kartu su jo motina teisme atstovavusi garsi Vilniaus advokatė Loreta Guižauskienė.
Daugybėje baudžiamųjų bylų dalyvavusi teisininkė neslėpė, kad ir ją šokiravo baudžiamojon atsakomybėn patrauktų trijų jaunų vaikinų elgesys: „Nukentėjusįjį ir taip jau likimas nuskriaudė, o dar taip iš jo buvo pasityčiota. Sunku net patikėti, kad taip gali elgtis jauni vyrai, kurių vienas net yra tėvas ir augina mažametį vaiką. Nukentėjusiojo motina jo teisme klausė, ką šis darytų, jeigu taip su jo vaiku būtų pasielgę. Bet jis tik tylėjo nuleidęs galvą.“
Pasak advokatės, nukentėjusiojo motinai labai rūpėjo, kad jos sūnaus skriaudikai sulauktų atpildo. Bet jo pasiekti pavyko ne iš karto, nes vienas nusikaltėlių buvo nepilnametis – iki 18 metų jam trūko vos daugiau nei metų, todėl teismas buvo nusprendęs jį palikti laisvėje.
Naktis, kurios nepamirš visą gyvenimą
Dėl plėšimo, turto prievartavimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti ir nuteisti trys asmenys – net penkis kartus teistas Edgaras Miknevičius (gim. 1990 m.), su teisėsauga problemų turėjęs, bet nuo bausmės atleistas varėniškis Rimvydas Miškinis (gim. 1997 m.) ir keturis kartus teistas Armondas Indrelė (gim. 2002 m.).
Bylos duomenimis, nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2019 m. liepos 24-osios naktį, kai vyrai taksi automobiliu neįgalų vaikiną nusivežė į miškelį, kuris yra Vilniuje, Pakalniškių gatvėje, netoli prekybos centro „Norfa bazė“.
Čia nuo alkoholio apsvaigę vyrai ir nepilnametis surengė tikrą egzekuciją – nukentėjusiajam sudavė mažiausiai devyniolika smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat keletą kartų smogė buteliu per galvą, į veidą gesino cigaretę, daužė plytomis.
Tuo viskas nesibaigė – naudodamiesi bejėgiška nukentėjusiojo būsena dėl protinės negalios ir atėmę galimybę priešintis, vyrai tęsė egzekuciją: E. Miknevičius vaikiną ėmė seksualiai prievartauti, kai vertė jį patenkinti oraliniu būdu. Paskui jam buvo numautos kelnės, pagaliu daužoma per lytinius organus, į nukentėjusiojo išeinamąją angą kišamas čia pat surastas pagalys. Tą patį pagalį nukentėjusiajam kišo ir A. Indrelė – kai po suduoto stipraus smūgio į pilvą neįgalusis net apsituštino, tuo metu dar septyniolikmetis pagalį įkišo tarp išmatų ir vertė nukentėjusįjį jį laižyti.
„Ryk ir įsivaizduok, kad čia tavo šokoladas“, – šaukė nukentėjusiojo skriaudikas.
O paskui jie ant savo aukos pylė alų – esą taip norėjo nuo jo veido nuprausti kraują, kuris bėgo iš praskeltos galvos.
Tai buvo protu nesuvokiama egzekucija.
Po to R. Miškinis iš aukos pagrobė pas šį rastus dešimt eurų. Be to, vyrai nukentėjusiajam prigrasino, kad šis net nebandytų skųstis, ir pareikalavo kitą dieną atnešti dar tūkstantį eurų. Kadangi jis neturėjo, nusikaltėliai pareikalavo, kad iš greitųjų kreditų bendrovės paimtų paskolą.
„Jeigu nori likti sveikas ir gyvas, šiuos pinigus rytoj atneši“, – grasino vienas nusikaltėlių.
„Vaikinas buvo labai susijaudinęs, galima sakyti, net šoko būsenos, sakė, kad jį labai stipriai sumušė per galvą“, – prisiminė pirmasis po sumušimo nukentėjusįjį matęs degalinės darbuotojas.
Kad jo būsena buvo tragiškos būklės, pripažino ir tą naktį į degalinę atvykęs policijos pareigūnas: „Vaikinas buvo labai susijaudinęs, susinervinęs, jis net negalėjo nurodyti, kur yra miškas, kuriame jį sumušė, sunkiai orientavosi, sakė, kad jį nuskriaudę vyrai ant jo šlapinosi, ant galvos pylė alų. Nukentėjusysis sunkiai kalbėjo, dėl didelio susijaudinimo jis net negalėjo nurodyti jį užpuolusių vyrų požymių.“
Motina: vaizdas, kurį pamačiau, buvo kraupus
Iš degalinės nukentėjusysis buvo nuvežtas į Lazdynuose esančią Greitosios pagalbos ligoninę, kur jam medikai suteikė pagalbą, o ryte apie sunkiai sužalotą sūnų pranešė jo motinai.
„Gydytojai sakė, kad sūnus buvo sumuštas, liepė atvežti naujų drabužių, nes tie, su kuriais buvo sūnus, yra labai purvini, – vėliau pasakojo nukentėjusiojo motina. – Vaizdas, kurį pamačiau nuvažiavusi į ligoninę, buvo kraupus – visa galva kraujuota, ausyse – gabalai kraujo, iš nosies irgi bėgo kraujas. Gydytojai liepė važiuoti į Žalgirio kliniką, nes įtarė, kad jam yra lūžęs žandikaulis.“
Apie tai, kas nutiko tą naktį, sūnus motinai papasakojo iki mažiausių smulkmenų, tik neišdrįso pasakyti, jog buvo seksualiai prievartaujamas, – kad nusikaltėliai jam į užpakalį kišo pagalius, o vienas jų vertė patenkinti oraliniu būdu. Bet tai jis pasakė policijos tyrėjams jau per pirmąją apklausą.
„Suprantu, kad jam buvo gėda prieš mane“, – kalbėjo neįgalaus vaikino motina.
Moteris neslėpė, kad nuo mažens jos sūnui buvo nustatyta psichikos liga, dėl protinės negalios teismas jį yra pripažinęs neveiksniu.
„Jis augo be tėvo, gal todėl labai patiko bendrauti su vyrais, o jeigu kas nors su juo pradeda bendrauti, jam atrodo, kad rado gerą draugą“, – sakė nukentėjusiojo motina.
„Visą naktį negalėjau užmigti, motinos širdis jautė, kad gali nutikti kažkas negero“, – prisipažino ji.
Moters teigimu, tą vakarą sūnus iš namų išvažiavo į „Akropolį“, kur ketino apsilankyti kino teatre, bet į seansą nesuspėjo, todėl nutarė nuvažiuoti į miesto centrą. Čia užsuko į Gedimino pr. esantį barą „+++“ ir užsisakė vieną alaus bokalą. Vienas sėdintis vaikinas sudomino čia vakarojusius tris kitus baro lankytojus – tuos pačius, kurie jį vėliau nuskriaudė.
Jie mušė iš visų jėgų ir sakė „kentėk, sūka“
„Jie pasiūlė prisėsti prie jų staliuko, sutikau, o vėliau ėmė manęs prašyti pinigų, – turėjau 25 eurus, todėl daviau 20, jie nusipirko alaus, – per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją pasakojo nukentėjusysis. – Vėliau jie man pasiūlė kartu taksi važiuoti į naktinį klubą. Sutikau. Lauke susistabdėme taksi ir išvažiavome. Kai pamačiau, kad važiuojame prie miško, pradėjau nerimauti, o kai išlipome iš automobilio, paklausiau, kodėl atvažiavome į mišką, ką jie man darys. Vienas jų tada pasakė, kad manęs niekas nemuš, atseit kam aš reikalingas – sakė „nesvaik, niekas tavęs nemuš, seni“.
Jie man neaiškino, kodėl mes čia atvažiavome, bet turėjau kartu su jais eiti į mišką – visą kelią meldžiausi, kad tik likčiau gyvas. O kai atėjome į miško aikštelę, vienas vaikinas [vėliau paaiškėjo, kad tai E. Miknevičius – Delfi] man spyrė koja į krūtinę. Nukritau ant žemės, o tada pribėgo ir kiti du – jie visi trise ėmė mane spardyti. Spardė visur – į visą kūną, galvą, veidą, o paskui susirado pagalių ir jais mane daužė, vienas jų net sulūžo. Paskui vyras juodais plaukais [E. Miknevičius – Delfi] nusmaukė savo šortus, liepė atsiklaupti ir čiulpti jo lytinį organą... Atsisakiau, bet tada vienas vaikinų ėmė mane daužyti pagaliu per nugarą ir liepė jiems neprieštarauti.“
Tuo viskas nesibaigė – vėliau vyrai neįgalųjį vėl ėmė daužyti pagaliais: „Jie mušė kur tik papuolė, o tada vienas vyras užgesino man cigaretę į veidą. „Kentėk, sūka“, – sakė. Aš tada šaukiau iš skausmo, todėl kažkuris vyrų savo draugams liepė liautis.“
Liovėsi, bet tik trumpam – netrukus nukentėjusiajam vienas alaus buteliu trenkė per galvą. „Nuo smūgio praradau sąmonę. Kai atsigavau, tie vyrai vėl mane ėmė mušti pagaliais, juos kišo į išeinamąją angą, vienas jų pagalį net išvoliojo išmatose ir vertė jį laižyti. Aš net apsivėmiau. Vėliau, kai jie manęs nebemušė, atsikėliau, tada vienas jų liepė nusiprausti – man ant rankų pylė alų ir liepė praustis kruviną veidą. Bet tada priėjo kitas vyras, kuris man dar kartą trenkė kumščiu į veidą, nuo smūgio aš vėl nugriuvau.“
„Sakė, kad tada liksiu gyvas, jie manęs daugiau nelies“, – nukentėjusiojo teigimu, jį mušdami vyrai sakė, kad reikia gyvam ištraukti akis, bet vis dėlto šios minties atsisakė.
Meluodami žemino nukentėjusįjį
Nukentėjusiuoju pripažintas vaikinas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų, jo parodymai buvo nuoseklūs, o kadangi jo apklausa surengta ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme jam nereikėjo akis į akį susidurti su savo skriaudikais.
„Sūnus po šio įvykio labai pasikeitė – visą laiką gyvena baimėje, – nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teisme sakė jo motina. – Jis neseniai manęs klausė, ar jį nuskriaudę asmenys yra sulaikyti ir kada viskas baigsis. Tai yra baisu – po sumušimo jis net kalbėjo, kad daugiau nebenori gyventi. Jį jau ne kartą teko gydyti ligoninėje, net gydytojai, kurie sūnų pažinojo daugybę metų, sakė, kad jis labai pasikeitęs. Ir aš tai matau kone kasdien – jis tikrai bijo, pasidarė nervingesnis. Neaiškios ir ateities perspektyvos dėl patirto tokio galvos sužalojimo.“
O neįgaliojo skriaudikams nei nukentėjusiojo, nei jo motinos skausmas nerūpėjo – jie tik formaliai atsiprašė teisme dalyvavusios motinos, tačiau toks atsiprašymas nebuvo pripažintas kaip nuoširdus. Taip konstatavo teismas ir pažymėjo, kad visų trijų kaltinamųjų „veiksmuose ir kalbose nebuvo kritiško požiūrio į savo veiksmus“. Be to, anot teismo, E. Miknevičius ir R. Miškinis savo poelgį miške pavadino „nesąmonių darymu“, o A. Indrelė teisme net nedavė parodymų. Maža to, kaip teigė baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja, visi trys jauni vyrai savo elgesį bandė pridengti, jų manymu, neteisėtais ir netoleruotinais nukentėjusiojo veiksmais.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vyrai aiškino, kad dar geriant alų bare jie nesuprato, jog nepažįstamasis, kurį šie pakvietė į kompaniją, yra neįgalus dėl protinės negalios (nors tai akivaizdžiai matyti), ir net sukūrė istoriją, jog šis esą jiems prisipažino, kad tvirkina savo seserį ir girtą mamą. Bet tai buvo melas – nukentėjusysis net neturi sesers. Tačiau kaltinamieji laikėsi savo pozicijos, tikėdamiesi, jog sulauks švelnesnių bausmių – jie aiškino, kad vaikiną nuvežė į mišką ir mušė dėl to, kad šis nederamai elgiasi su savo šeimos nariais. Esą apie tai nukentėjusysis pats papasakojo, kai šie bare ėmė domėtis, ar jis turi merginą ir ar yra turėjęs lytinių santykių.
Neprisipažino, nes žino, kas laukia pataisos namuose
Teismas mano, kad nukentėjusysis į mišką buvo nuvežtas siekiant jį apiplėšti bei gauti dar daugiau pinigų, kai šis paims kreditą ir pinigus atiduos savo skriaudikams.
Teisme nė vienas kaltinamųjų nepripažino, kad prieš nukentėjusįjį naudojo seksualinę prievartą. Pasak nukentėjusiojo advokatės L. Guižauskienės, E. Miknevičius ir R. Miškinis akivaizdžiai menkino savo vaidmenį.
„Iš E. Miknevičiaus parodymų akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusysis į mišką buvo nugabentas sąmoningai jau iš anksto turint tikslą jį „paauklėti“ panaudojant fizinį smurtą už tariamą nepilnametės sesers tvirkinimą, t. y. už faktą, dėl kurio kaltinamieji realiai nebuvo tikri, – sakė L. Guižauskienė. – Į jokius loginius rėmus netelpa E. Miknevičiaus paaiškinimas, jog jis tikėjosi, kad atvežtas į mišką nukentėjusysis paneigs tariamą versiją apie sesers tvirkinimą. Dar daugiau – ne kartą teistas ir realią laisvės atėmimo bausmę atlikęs E. Miknevičius aiškiai įvardijo, kodėl nepripažįsta seksualinio pobūdžio nusikaltimo, nes puikiai žino, kas už tai laukia pataisos namuose.“
Pasak advokatės, visų trijų kaltinamųjų nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis tvirkina savo mažametę seserį, yra akivaizdus melas, panaudotas savo nusikalstamiems veiksmams pateisinti, nes jis jokios sesers niekada neturėjo. Ir tokie teiginiai, anot L. Guižauskienės, dar labiau žemina nukentėjusiojo ir jo motinos garbę ir orumą.
Nukentėjusiojo motina sūnaus patirtą žalą buvo įvertinusi didesne suma, tačiau su tokiu nuosprendžiu sutiko ir jo neskundė apeliacine tvarka.
„Šioje byloje nesunkų sveikatos sutrikdymą dar lydėjo žiaurios patyčios, lytinės aistros tenkinimas, išmatų į burną kišimas, pagalio į išeinamąją angą kaišiojimas, turto užvaldymas bei turto prievartavimas, todėl manau, kad teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos aplinkybes, jos sukeltas pasekmes, nuteistųjų asmenybes, teisingumo, protingumo kriterijus ir pagrįstai priteisė 8 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, nors mūsų ieškinyje buvo prašoma žymiai didesnė suma“, – advokatė L. Gužauskienė sakė, kad nuosprendį apeliacine tvarka apskundė realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti E. Miknevičius ir R. Miškinis, jie teigė, jog esą nukentėjusysis iš įvykių miške norėjo pasipelnyti.
Bet, anot advokatės, nukentėjusiojo motina neskundė priteistos žymiai mažesnės žalos dydžio apeliacine tvarka, todėl tai akivaizdžiai paneigia tokį nuteistųjų teiginį.
„Neįgalaus sūnaus motinai labiausiai rūpėjo, kad būtų įvykdytas teisingumas – kad sūnaus skriaudikai neišvengtų baudžiamosios atsakomybės ir atsakytų pagal įstatymą, nes nebaudžiami jie ir toliau gali siautėti bei daryti naujus nusikaltimus“, – pabrėžė L. Guižauskienė.
Prokuroras: siekė pažeminti ir sukelti daug kančių
Nuosprendį apeliacine tvarka skundė ne tik realiomis laisvės bausmėmis nuteisti E. Miknevičius ir R. Miškinis – prašė juos išteisinti ar bent sumažinti bausmes, bet ir Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liutauras Rudzevičius. Jis buvo įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laisvėje paliko A. Indrelę, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. Tačiau dabar jis jau yra sulaukęs pilnametystės – 18 metų jam suėjo praėjusių metų pabaigoje.
„Byloje buvo nustatyta, jog nuteistasis sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip pat sudavė buteliu nukentėjusiajam per galvą bei ciniškai užgesino į jo kaktą cigaretę, daužė jį plytomis, – pažymėjo L. Rudzevičius. – Tęsiant bendrus veiksmus, A. Indrelė kišo pagalį į nukentėjusiojo išeinamąją angą – taip tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią kitokio fizinio sąlyčio būdu. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais buvo siekiama pažeminti nukentėjusiojo garbę ir orumą, sukelti jam daug dvasinių ar papildomų fizinių kančių.“
Pasak prokuroro, A. Indrelės veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis veikė aktyviai, intensyviai ir tiek pats atliko, tiek matė ir suprato savo bendrininkų nukentėjusiojo atžvilgiu atliekamus išskirtinai žeminančius veiksmus, prie jų prisidėjo.
„Jis mušė neįgalų nukentėjusįjį ne tik rankomis ir kojomis, bet ir naudojo pagalį, plytas, ciniškai gesino į veidą cigaretę, taigi nukentėjusiojo atžvilgiu jis veikė ciniškai, itin žiauriai, žalodamas jį iš esmės be priežasties ir visiškai negalvojo apie padarinius, kuriuos sukelia jo neteisėti veiksmai“, – prokuroras taip pat pabrėžė, kad visi nuteistieji nepakankamai neigiamai vertino savo elgesį, bandė savo veiksmus pateisinti, jų atgaila dėl pasekmių nėra nuoširdi, o atsiprašymas – formalus.
Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teigimu, A. Indrelė daugybę kartų baustas administracine tvarka, keturis kartus teistas, jo daromi nusikaltimai kaskart tapdavo vis sunkesni.
„Tai rodo vis didėjantį A. Indrelės pavojingumo laipsnį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo paskyrimo“, – L. Rudzevičiaus teigimu, tik reali terminuota laisvės atėmimo bausmė atitiktų padarytų nusikaltimų pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, negalimumą kitais būdais pakeisti jo nusikalstamų polinkių ir kitus svarbius aspektus.
Nepilnametystei negali būti suteikiamas prioritetas
Kad bausmės atidėjimas yra neadekvatus ir neproporcingas A. Indrelės padarytiems nusikaltimams, pritarė ir nukentėjusiojo advokatė, palaikiusi valstybinio kaltintojo skundą.
„Iš bylos duomenų matyti, kad A. Indrelė, nors nusikalstamos veikos metu buvo pats jauniausias, nepilnametis, tačiau buvo aktyviausiais fizinio smurto ir tyčiojimosi iš neįgalaus bejėgiškos būklės nukentėjusiojo dalyvis, – sakė L. Guižauskienė. – Būtent šis nuteistasis sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, trenkė buteliu į galvą, gesino į nukentėjusiojo kūną cigaretę, daužė jį plytomis, kišo pagalį į išeinamąją angą. Šiuo atveju nepilnametystei negali būti suteikiamas prioritetas, turi būti įvertintas nusikalstamos veikos pobūdis, intensyvumas, net keturios šio nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sukeltos pasekmės, jo asmenybė – daugkartiniai administraciniai nusižengimai, ankstesni keturi teistumai, kurie taip pat susiję su smurto naudojimu, kas neabejotinai patvirtina, kad šis nuteistasis ne tik kad nepasimokė, bet akivaizdžiai yra linkęs nusikalsti, o jo daromos veikos sunkėja ir įžūlėja.“
Prokuroro pozicijai pritarė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai – jie nutarė, kad nuteistajam, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, turi būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
„A. Indrelė, kaip ir kiti bendrininkai, matė ir suvokė nukentėjusiojo protinę negalią, ir būtent ši aplinkybė paskatino itin ciniškų nukentėjusiojo atžvilgiu veiksmų atlikimą turint tikslą jį pažeminti ir išsityčioti iš jo, sukelti papildomų dvasinių ir fizinių kančių“, – pažymėjo teisėjos Jolantos Čepukėnienės pirmininkaujama kolegija.
Anot teismo, nuteistasis nenori laikytis visuomenėje nustatytų gyvenimo taisyklių, jo atžvilgiu taikytos administracinės nuobaudos nebuvo pakankamos, o ankstesni teistumai patvirtina, jog A. Indrelė išvadų nepadarė, neįvertino savo nusikalstamo elgesio neigiamai bei neįvertino jam teismo parodyto geranoriškumo, kai dėl kitų nusikaltimų neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – ir toliau darė nusikaltimus.
Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas taip pat konstatavo, kad E. Miknevičiui ir R. Miškiniui buvo skirtos teisingos bausmės, nėra pagrindo jų švelninti.
